Septyniasdešimtmetį perkopęs japonas Susumu Nakagawa Šiaulių „Tiesos žodžio“ bendruomenę lanko nuo kovo 28 d. - po to, kai apsilankė Šiaulių Polifonijoje vykusiame Vytauto Kairio koncerte „Širdies pasivaikščiojimas“. Į Lietuvą jis atvyko iš panašaus dydžio miesto, kaip Šiauliai, - Hidaka-shi.

Kviečiu pažvelgti į vieną Naujojo Testamento eilutę, kuri apibūdina visą apaštalo Pauliaus gyvenimą. Jei prieitume prie Pauliaus ir paklaustume: „Pauliau, kokia tavo gyvenimo paslaptis? Kokia tavo gyvenimo prasmė?“, Paulius mums atsakytų taip:Man gyvenimas - tai Kristus (Fil 1, 21).

Krikščioniškos konfesijos skirtingose tautose turi įvairiausių tradicijų, kurių laikymasis papuošia Velykų šventes. Kadangi evangelikai su abejone žvelgia į žmonių tradicijas Bažnyčioje, pakilkime aukščiau tradicijų - į dvasinį lygį.

Jau nuskambėjo „Je suis Charlie" - pirmasis pasipiktinimo, solidarumo, empatijos žuvusiems, pasipriešinimo terorizmui šūkis, kuris subūrė išgąsdintas patriotines minias Prancūzijoje ir mobilizavo politinį užsienio palaikymą.

Tą pirmąjį po Kalėdų sekmadienio rytą prabudau savo galvoje girdėdamas labai aiškią melodiją ir nuolat besikartojančius dainos „Laisvė“ priedainio žodžius: Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje, kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro, taip kaip uždaro vakarą naktis...

Kalėdos - daugelį prasmių turintis išskirtinis laikotarpis ir įvykis. Tai ir gilias tradicijas turinti šventė, ir saulės šviesos sugrįžimas, ir vaikų atostogos su prakartėlėmis bei eglutėmis, didžioji prekybininkų viltis, darboholikų neviltis nežinant kaip psichologiškai „susitvarkyti" su keliomis išeiginėmis ir panašiai.

Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! (Rom 13, 11-12)

Apie Sekmines dažnai galvojame gana schematiškai. Tai yra Bažnyčios gimimo diena ir dar tai, ką suprantame kaip Dvasios dovanas, palaiminimą bei visokį klestėjimą: "Yra skirtingų dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Yra skirtingų tarnavimų, tačiau tas pats Viešpats". (1 Kor 12, 4-5)

Jėzus vėl atėjo į sinagogą, o ten buvo žmogus su padžiūvusia ranka. Fariziejai stebėjo, ar jis gydys jį šabo dieną, kad galėtų apkaltinti. Tuomet Jėzus tarė žmogui su padžiūvusia ranka: „Stok į vidurį!“ O juos paklausė: „Ar šabo dieną leistina gera daryti, ar bloga? Gelbėti gyvybę ar žudyti?“

Jūsų dėmesiui siūlome evangelikų reformatų generalinio superintendento kun. T. Šerno kalėdinį sveikinimą. Ir nors šios kun. T. Šerno mintys visų pirma skirtos evangelikų reformatų bažnyčiai, jos gali būti naudingos visiems, kurie myli savo bažnyčią, mąsto apie jos dabartį, praeitį, ateitį. Išties, žvelkime į Viešpatį, kuris parūpina darbininkų savo vynuogynui, ir pasitikime Naujuosius metus su viltimi, kuri visuomet nauja Kristuje.