Turbūt ne vienam, įsijungus „Žinių radijo“ eterį, teko klausytis Džono Vernono McGee komentarų Šventajam Raštui ar Čarlzo Stenlio pamokslų bei žaismingos, vaikų pamėgtos laidelės „Vakaro žvaigždelė“. Tiek jaunimas, tiek ir vyresnio amžiaus tikintieji pamėgo festivalį „Sielos“, o galbūt ir naują „XFM radiją“ bei jo laidas. Apie visus šiuos projektus kalbamės su Gerosios Naujienos Centro direktoriumi Remigiju Jucevičiumi.
Gerosios Naujienos centro pirmieji projektai
Labai įdomu susipažinti su Gerosios Naujienos centru. Papasakokite, kaip ir kada jis buvo įkurtas, kokia jo veikla.
2000 m. į Lietuvą atvyko Džordžas Kuperis iš Trans World Radio (toliau – TWR) ir pakvietė atsiliepti žmones, kurie norėtų dalyvauti radijo tarnystėje. Į pirmą susitikimą susirinko žmonės iš skirtingų bažnyčių: iš liuteronų, baptistų, kitų evangelinių bendruomenių. Atėjau ir aš su pastoriumi. TWR pasiūlė vienos organizacijos programą Through the Bible – tai Džono Vernono MacGee komentarai Šventajam Raštui. Tuo metu pradėjome transliuoti vidutinėmis bangomis iš Sankt Peterburgo, nes TWR organizacijos misija yra padėti valstybėms, kurios negali transliuoti krikščioniškų radijo laidų. TWR kitose kaimyninėse valstybėse pastato siųstuvus, ir taip pradedamos naujos transliacijos visame pasaulyje.
Po poros metų atsirado galimybė tas laidas transliuoti per Žinių radiją, ir taip mes perėjome nuo vidutinių bangų prie transliacijos ultratrumposiomis bangomis, FM bangomis. Lietuvoje pradėjome transliuoti 9-iais siųstuvais, o šiuo metu Žinių radijas jau turi 16 dažnių – praktiškai jau dengia visą Lietuvą. Kiekvieną dieną po pusvalandį skamba MacGee pamokslas, šeštadieniais transliuojama mūsų radijo laida vaikams „Vakaro žvaigždelė“, o sekmadienį – Čarlzo Stenlio pamokslai.
Taigi viskas prasidėjo nuo laidos „Kelionė Biblijos puslapiais“ vidutinėmis bangomis iš Sankt Peterburgo. Šis radijo laidų ciklas skirtas 5 metams – per tą laiką peržvelgiamas visas Šventasis Raštas. Čarlzo Stenlio pamokslus transliuoti pradėjome nuo 2005 metų.
Vėliau gimė laida „Vakaro žvaigždelė“ bei žurnaliukas vaikams tuo pačiu pavadinimu. Kas buvo šios idėjos autorius?
1997–1999 m. dirbau radijo stotyje „Laisvoji banga“. Tuo metu buvo vietinė radijo laida, rodos, „Pokštukės pokštai“ ar pan. Ten pastebėjau Daivą Bauerienę, kuri talkino redaktorei. Paskambinau Daivai ir pasiūliau: „Daivute, lydėkime mažuosius pas Viešpatį.“ Jai sutikus, sėdome ir kartu sukūrėme 4 bandomąsias laidas, kurias pasiūlėme Žinių radijui. Šis radijas mielai sutiko jas transliuoti. Tuomet Daiva pradėjo „važiuoti“ kaip garvežiukas – ėmėsi rašyti projektus į Radijo ir televizijos rėmimo fondą. Gavome šiokį tokį palaikymą, taip ir prasidėjo laida „Vakaro žvaigždelė“, kuri neseniai atšventė dešimtmetį. Vėliau prisijungė ir šios laidelės klausytojų mama Vilma Varkulevičienė, kuri tapo žurnaliuko „Vakaro žvaigždelė“ redaktore.
Krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“
Jau 14 metus rengiamas dar vienas projektas – krikščioniškos muzikos festivalis „Sielos“. Tai dar vienas Dievo švyturys Lietuvos krikščioniškoje padangėje. Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie šį festivalį?
Vilniuje, Vokiečių gatvėje, buvome įsirengę nedidelę studiją, kurioje bandėme įrašinėti muziką. Ten įgarsinome filmą „Jėzus“. Tada pradėjome mąstyti apie krikščioniškos muzikos leidybą, nes tuo metu jos tikrai buvo labai mažai. 2002 metais Plungėje Giedrius Surplys surengė pirmąjį tokios muzikos festivalį. Mane pakvietė dalyvauti komisijoje. Tuomet pamačiau, kad Lietuvoje yra nuostabių kolektyvų, kuriančių prasmingą muziką. Surengęs šį festivalį, Giedrius Surplys išvyko studijuoti, bet leido man imtis iniciatyvos ir rengti festivalį kitais metais. Iš Dievo malonės šiemet Telšiuose vyks jau 14-asis festivalis. Jis keliavo iš Plungės į Vilnių, kitus didžiuosius Lietuvos miestus. Festivalis „Sielos“ vienoje vietoje neužsibūna – tai turbūt vienas iš festivalio privalumų. Nes didmiesčiai visko pertekę, o mažesniame miestelyje tai yra tikra krikščioniškos muzikos šventė.
Deja, kol kas mūsų šalyje dar mažai kas žino, kas yra šiuolaikinė krikščioniška muzika. Kai susitikęs su jaunuoliais vardiji grupes, jie jų nežino, nes nei televizija, nei radijo stotys jų negroja, o mažesnių miestų gyventojai net nėra jų girdėję – nei grupės „Gyvai“, nei grupės „Ichtus“, nei Angelės Joknytės, nei Arnoldo Jalianiausko, nei Arūno Raudoniaus. Todėl manau, kad tai puikus renginys, kurio metu miestelio žmonės gali susipažinti su šio žanro atlikėjais.
Kaip vystėsi šis festivalis?
Festivalis ūgtelėjo. Pamenu, jubiliejinis, 10-asis festivalis vyko Kėdainiuose jau keturiose erdvėse. Šiais metais mėginsime jį rengti penkiose erdvėse. Nes krikščionišką muziką turbūt galima suskirstyti į 3 grupes: 1) liturginė muzika, šlovinimo giesmės, atliekamos liturgijos, pamaldų metu – muzika, kuri skamba bažnyčioje; 2) muzika, kurią kuria krikščionys, kuri gali būti skirta žmonai, mamai ar kt.; 3) muzika, nešanti Evangelijos žinią, dalijimasis dvasinės kelionės išgyvenimais, kuria siekiama pažadinti žmogų, kad šis atsilieptų į Dievo kvietimą.
Scenas mes taip pat dažniausiai suskaidome: būna koncertinė, akustinė, kamerinė, šlovinimo scena, o šiais metais viena erdvė bus skirta ir šiuolaikiniam hiphopui, rokenrolui ar šokių elektroninei muzikai – bus toks klubinis variantas.
Šiaulių krašte esate rengę renginį, kuriame dalyvavo ir svečių iš užsienio. Tuomet Evangelijos žinią mėginote perteikti kitaip – teatralizuotai. Ar „Sielų“ festivalyje bus kas nors panašaus?
Džiaugiamės, kad šiais metais galės dalyvauti Artūras Chalikovas, kuris yra parašęs muziką visoms psalmėms, o naujausias jo projektas – muzika Giesmių giesmei, kurią atlieka su gerais muzikantais. Arūnas Raudonius yra paruošęs teatralizuotą pasirodymą su poete ir mimu. Kiekvieną kartą stengiamės pakviesti ką nors iš užsienio, kad padrąsintume ir paragintume jaunimą nestovėti vietoje. Tarkim, grupės iš Anglijos „Crossfaya“ muzika yra kitokios kokybės – ir aranžuotės, ir atlikimas skiriasi. Jaunimui smagu juos pamatyti ir žinoti, į ką lygiuotis.
Kiek grupių šiais metais dalyvaus festivalyje? Šis renginys turbūt auga ir žmonių skaičiumi, ir atlikimo kokybe... Ar muzikantai nori dalyvauti šiame renginyje?
Deja, matau šiokį tokį sąstingį. Man atrodo, kad bažnyčių, bendruomenių vadovai jaunimui skiria per mažai dėmesio. Reikėtų investuoti į talentingus, apdovanotus jaunuolius, kad jie pasišvęstų muzikai. Šiuo metu pasigendu atlikėjų, į kuriuos jaunuoliai galėtų lygiuotis.
Lietuvoje iš muzikos gali išgyventi tik pasaulietinės muzikos grandai. Labai norėčiau, kad bažnyčių vadovai daugiau investuotų, ragintų ir drąsintų jaunimą, kad atsirastų naujos muzikos srovės. Kažkada buvo Tomas Bieliūnas, T-BUCK’as, bet dabar jo nėra, ir atsiveria tuštuma... Kažkada repuodavo vienas kunigas grupėje „Juoda balta“, buvo repo-hiphopo grupė... Džiugu, kad Mantvydas iš Kauno nepasiduoda ir atkakliai juda į priekį – jo grupė „Chebra“ ar „Aukštyn bures“. Bet tokių grupių mažai... Smagu, kad Džiugas Širvys pradėjo ieškoti naujų muzikinių formų, – visai kitaip prabyla į žmogaus širdį. Buvo tokia grupė „Apaštalai“ – labai gaila, kad ji jau iširo, liko tik „Garbanotas bosistas“... Festivalį visuomet praturtina šlovintojai iš skirtingų konfesijų ir denominacijų – „ChristTeam“, „Ichthus“, „Unity“, „Kalvos“ ir kt.
Žinoma, į festivalį kartais sugrįžta veteranai: šiais metais atvažiuos Gintautas Tautkus, Vaidas Vyšniauskas, gal ir Angelė Joknytė, pažadėjo atvykti Arnoldas Jalianiauskas ir Arūnas Raudonius su draugais, Ingrida Ručinskienė – jie jau šio muzikos žanro generolai. Labai norėtųsi, kad per metus gimtų bent 10 naujų muzikos grupių, kurių nariai trokštų savo bendraamžiams perduoti tikėjimą.
Kaip skelbiate apie festivalį „Sielos“? Kaip į jį sukviečiate atlikėjus? Ar jame gali dalyvauti tik evangelinės bendruomenės, ar ir netikintys, kurie galbūt festivalio metu atras Kristų?...
Renginys yra ekumeninis. Mes kviečiame muzikuojantį jaunimą iš įvairių konfesijų, kad jie pasidalintų savo kūryba. Žinoma, yra šioks toks įdirbis: apie šį jau 14-us metus vykstantį festivalį žino pastoriai, tikybos mokytojai, kurie ir paragina jaunimą vykti, kai kurie veteranai ir patys tikrieji fanai imasi iniciatyvos ir net organizuoja autobusus. Žinau, kad taip yra Biržuose, Kupiškyje, į Telšius, kur šiemet vyks festivalis, užsakytas autobusas ir iš Vilniaus.
Pagrindinis dėmesys skiriamas ne tam, kad daugiau žmonių atvyktų, o pačiam miestui, kuriame vyksta festivalis. Norėtųsi, jog šiemet visi telšiškiai sužinotų, kad jų mieste pirmą kartą vyksta krikščioniškos muzikos festivalis. Todėl mes lankomės mokyklose, kur per ilgąsias pertraukas kalbamės su moksleiviais apie jų mieste vyksiantį festivalį ir kviečiame juos ateiti su giminaičiais. Visų pirma stengiamės informuoti vietinę bendruomenę. Žinoma, džiaugiamės, kad autobusais žmonės atvyksta iš visos Lietuvos, kad jaunuoliai atsiveža savo draugus. Apie festivalį skelbiame ir Facebooke, įvairiose krikščioniškose organizacijose, internetinėse svetainėse.
Mūsų renginys nėra komercinis, mes neturime galingų mecenatų, todėl esame priversti prašyti aukos. Mes nuoširdžiai dėkojame generaliniam rėmėjui Zoombook, Balto print už spaudą. Turime rėmėją Route 77, kuris palaiko ir radijo stoties veiklą, o šiemet jis apmokės grupės „Crossfaya“ kelionės išlaidas. Tarp mūsų rėmėjų yra ir „Biržų duona“ – jie tiesiog dalyviams paruoš dovanėles. Džiaugiamės, kad žmonės ir tuo prisideda. Bet daugiau finansų šiam renginiui negauname. Todėl raginame patį jaunimą prisidėti auka. Jei renginys vyksta penkiose erdvėse, prašome erdvei paaukoti po eurą, kad pasidengtų festivalio kaštai.
O kaip jus sutinka miesto, kuriame ketinate rengti festivalį, valdžia? Ar jie visuomet „atidaro duris“?
Iš tiesų gyvename didelės malonės laiku – mes galime netrukdomi organizuoti tokius renginius. Dažniausiai aš atvažiuoju į miestą, susitinku su meru, pristatau festivalį ir paprašau pagalbos jį suorganizuoti. Savivaldybės išskiria erdves. Taip pat bendraujame ir su vyskupais. Turbūt jau visi Lietuvos vyskupai yra buvę festivalio globėjais – ir katalikų, ir evangelinių bažnyčių. Tikslas – atvažiavus į miestą suburti vietinį tikintį jaunimą, uždegti jų širdis, kad jie būtų festivalio šeimininkai, prisiimtų atsakomybę už šį renginį, o mes tik atvažiuotume pas juos pasisvečiuoti. Siekiame suburti ir įkvėpti vietinį jaunimą kurti kitokią kultūrą. Po praėjusių metų festivalio Druskininkuose gimė krikščioniškas jaunimo klubas „Druskos“.
Ar po festivalio jūs toliau bendradarbiaujate su atlikėjais? Galbūt įrašinėjate jų muziką GNC raštinėje, kurioje turite ne vieną studiją?
Taip, studija atsirado pamačius daug puikių muzikinių projektų, pamačius, kad Dievo vaikai kuria labai gražią muziką, bet neturi sąlygų ją įrašyti. Atvažiavo prof. Helmutas Menzelis, kuris apskaičiavo akustiką ir padėjo mums įrengti studiją, kurioje gimė jau keli muzikiniai projektai. Tačiau net ir turint studiją įrašymas kainuoja: reikia mokėti už elektrą, rasti pinigėlių garso operatoriui, kartais ir muzikantams, nes ne visi muzikantai groja meistriškai... Tačiau norisi padėti šiuolaikinei krikščioniškai muzikai skintis kelią, populiarėti, kad atsirastų erdvės, kuriose tą muziką išgirstų mūsų visuomenė, kad būtų alternatyva popsui, kuris užgožęs visas televizijas.
Labai trūksta tokios erdvės, pvz., kavinės, picerijos, klubo, kur jaunas žmogus galėtų dalintis savo muzika, poezija, kur būtų krikščioniškos muzikos fonoteka, kad žmonės susipažintų su krikščioniška muzika iš viso pasaulio.
Radijas XFM – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Klaipėdoje, Biržuose
Turėdami tiek gražių idėjų, norėdami skelbti Gerąją Naujieną ir leisti krikščionišką muziką, žengėte kitą žingsnį – įkūrėte XFM radiją. Kada tai įvyko, kaip šis radijas skynėsi kelią ir kaip jam sekasi dabar?
Gal prieš 4 metus man paskambino Klaipėdos Miesto bažnyčios pastorius Saulius Karosas, kuris pasakė, kad brolis Gintaras Baranauskas norėtų Dievo darbui atiduoti vietinę radijo stotį. Tada aš tariau: „Sauliau, tai stebuklas!“ Taip gimė XFM radijas. Iš pradžių galvojome pavadinti „Lux“, nes kažkada buvo toks krikščioniškas žurnalas jaunimui, bet galiausiai apsisprendėme pavadinti nežinomuoju – „X“.
Pradėjome transliuoti krikščionišką muziką Klaipėdai. Kai turėjome jau vieną dažnį, ėmėme dairytis aplinkui – akis užkliuvo už Aukštaitijos radijo. Susitikę su Algirdu Šatu, nutarėme transliuoti XFM radiją Panevėžio mieste. Vėliau pradėjome dalyvauti konkursuose dėl FM dažnių, siekdami laimėti galimybę transliuoti ir kituose miestuose. Taip iš ketvirto karto laimėjome dažnį Kauno miestui. Galvojau, kad tuomet iš džiaugsmo širdis plyš. Mano galva, tai viena didžiausių pergalių evangelinių bažnyčių istorijoje – mes turime 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę ir galime laiminti miestus Dievo vaikų kūryba!
Vėliau laimėjome dažnį ir Vilniaus miestui. Nuostabus dalykas įvyko Biržuose: brolis Merūnas po festivalio „Sielos“ Biržuose 2012 metais paskambino man ir sako: „Remigijau, girdėjau, kad kuriate krikščioniškos muzikos radijo stotį.“ – „Taip“, – atsakiau jam. Tada jis paklausė: „O kada bus Biržuose?“ Atsakiau: „Broli, nepyk, bet Biržuose neplanuojame... Na, bet tu melskis.“ Po kurio laiko jis vėl man skambina ir klausia: „Kiek pinigų tam reikia?“ Paaiškinau, kad svarbūs ne tik pinigai, kad reikia laimėti dažnį ir t. t. Tada jis pakvietė mane atvažiuoti į Biržus. Kai ten nuvykau, jis sukvietė vicemerę, Katalikų bažnyčios kleboną, Liuteronų bažnyčios kunigą, Lietuvos evangelikų bažnyčios superintendentą, Sekmininkų, Metodistų bažnyčios pastorius ir paprašė manęs pristatyti radijo stotį. Po pristatymo jis sako: „Broliai, rašykime projektą savivaldybei, kad lėšos, kurios skiriamos religinėms bendruomenėms, būtų skirtos radijo stočiai, kad mūsų mieste jaunimas turėtų šiuolaikinės krikščioniškos muzikos radijo stotį.“ Ir jie tą projektą parašė. Tai buvo labai gražus vienybės ženklas – buvo laimėti pinigai siųstuvui ir antenai, tada mes laimėjome ir dažnį. Ir taip prasidėjo radijo transliacijos Biržuose.
Šiuo metu transliuojame XFM radiją penkiuose miestuose. Tai milžiniškas iššūkis. Nors komanda nedidelė, bet pasitikėdami Dievui einame pirmyn. Radijas yra unikalus dalykas: gali „užeiti“ į kiekvieną automobilį, į kiekvieną namą ir butą, ir net į kiekvieno žmogaus kišenę, jei joje guli mobilusis telefonas su FM imtuvu. 24 val. beldiesi ir bandai pakviesti žmogų atsiverti Kristui.
XFM radijuje skamba ne tik muzika, žinios, gražios Rašto eilutės, jų aiškinimas, bet yra ir ne viena laida. Kokias laidas transliuojate?
Mūsų radijo stotis yra muzikinė-informacinė: 70 proc. grojame muziką, o 30 proc. kalbame. „Gyvas“ eteris yra kiekvieną darbo dieną nuo 7 val. iki 10 val. ryto – ištikimai jau dvejus metus darbuojasi Tadas Daujotas, o po pietų, nuo 16 iki 19 val., kai daug žmonių radijo klausosi automobiliuose, darbuojasi Inga Nedzinskienė, kuri neseniai pakeitė Ignę Lembutytę.
Pirmadieniais transliuojama valandinė radijo laida jaunimui „X“: kalbama apie tai, ką Dievas veikia tarp jaunimo, ką jaunimas veikia susibūrę draugėn, apie ką jie šneka ir diskutuoja. Dalyvauja jaunimas iš studentų organizacijos „Agapė“ ir Lietuvos studentų bendrijos.
Antradieniais Eduardas Bytautas iš Klaipėdos rengia radijo laidą „Ekomisija“. Mes turime būti geri mūsų planetos prievaizdai, tad jis kalba apie ekologiją, sveikatą, gyvenimo būdą.
Trečiadieniais vyksta laida „Gyvieji šaltiniai“, kurią veda Arnoldas Matijošius, kuris buvo ir žurnalo tuo pačiu pavadinimu redaktorius. Džiaugiamės, kad jis kalbina daug įdomių žmonių.
Ketvirtadienį Tadas Daujotas rengia liudijimų laidą „Iš mirties į gyvenimą“. Taip pat dar yra laida šeimai „Šeimoms.lt“, kurią veda Nida Matiukienė, jai padeda ir Audrius Vainonis.
Eglė Delnickaitė pradėjo moterims skirtą radijo laidą „Iš širdies į širdį“, kurioje kalbina krikščiones moteris. Dar ketiname rengti radijo laidą, kurioje pristatytume visas krikščioniškų leidyklų naujai išleistas knygas. Mums daug talkina gražius balsus turintys Raimundas Daugėla ir Virginija Kučinskaitė.
Taip pat reikalinga radijo laida vyrams, kurioje vyrai kalbėtų apie vyriškus dalykus: kaip elgtis su pinigais, kaip organizuoti verslą... Žodžiu, yra dar labai daug erdvės. Mes meldžiamės ir laukiame Dievo pašauktų žmonių. Šis radijas yra mūsų visų, jis nepriklauso kuriai nors vienai bažnyčiai. Norime, kad XFM radijas taptų palaiminimu Lietuvai, kuriame skambėtų tiek užsienio, tiek mūsų atlikėjų atliekama šiuolaikinė krikščioniška muzika.
Ar planuojate rengti tiesiogines diskusijų laidas, kad žmonės galėtų tiesiog skambinti į eterį, klausti, diskutuoti?
Tiesioginę laidą vesti sudėtinga, nes mus labai riboja laikas... Daugelį radijo laidų mes įrašinėjame, nes bandome prisitaikyti prie mūsų pašnekovų, kada jie gali pas mus atvykti. Savanoriai tas laidas įrašo, sumontuoja ir paruošia jas eteriui. Netrukus turėtų pasirodyti laida „Polis ant kalvos“ – Marius Kundrotas kalbins politikus: ką reiškia būti krikščioniu politikoje ir pan.
Dar nepaminėjau radijo laidos vaikams „Vakaro žvaigždelė“. Labai reikėtų laidos ir paaugliukams, kurie jau nebeklauso „Vakaro žvaigždelės“ ir nebeskaito žurnaliuko.
Kokiomis bangomis ir kokiuose miestuose girdimas XFM radijas?
Viskas prasidėjo Klaipėdoje, tai pirmasis mūsų dažnis FM bangų ruože – 91,4 MHz; Panevėžyje – 106,9 MHz; Kaune – 88,1 MHz; Vilniuje – 100,5 MHz; Biržuose – 88,5 MHz. Kviečiame mūsų klausytis šiais dažniais, brangūs klausytojai! Taip pat XFM galima klausytis ir internetu arba parsisiuntus programėlę Tune in.
Kaip prisijungti prie šio projekto? Ar reikalingi savanoriai? Kokiais principais vadovaudamiesi buriate komandą?
Mes labai laukiame kūrybingų, apdovanotų žmonių, kurie turi, ką pasakyti. Radijo laida nebūtinai turi būti valandinė. Per minutę žmogus gali papasakoti, kaip jis gyvena, kuo jis apdovanotas, koks Dievo žvilgsnis į Jį, ką Dievas dėl jo padarė ir ko iš jo tikisi. Mes labai laukiame žmonių, kurie galėtų kurti 1 minutės radijo laidą, o po to, žinoma, augtų iki valandos. Gali būti 15 ar 30 min. laida. Mes laukiame kūrybingų, gražių idėjų turinčių žmonių. Rankų reikia visose srityse.
Žinoma, profesionaliai vesti laidas mus moko mentoriai iš Hiustono KSBJ radijo stoties (po 20 metų darbo jie turi per milijoną klausytojų, o jų stotyje darbuojasi 70 etatinių darbuotojų).
Drąsiai skambinkite, rašykite mums (info rasite XFM.lt), mes su jumis susisieksime. Labai reikalingi žmonės, kurie padėtų populiarinti mūsų dažnius. Taip pat reikia techninių darbuotojų, kurie padėtų sukarpyti, sumontuoti radijo laidas, paruošti gražius klipus, pristatančius seminarą, konferenciją ar stovyklą. Reikia apdovanotų žmonių, kurie įdomiai pakviestų žmogų ieškoti Dievo, nors šiandien jis ir nusisukęs nuo Dievo, sugalvotų, kaip prabilti į jo širdį ir sielą.
Per tuos 15 metų pamačiau, kad visą gražiausią darbą atlieka savanoriai, atsidavę žmonės, kurie dirba be jokio atlygio arba už minimalų atlygį. Turbūt turime būti kantrūs ir laukti kitos prabudimo bangos, kad žmonės labiau prabustų, pasišvęstų ar, kaip aš sakau, liptų lauk iš valties ir eitų per vandenį. Gyvenimas bando prikaustyti prie tos valties ir jos irklų, kad tu žiūrėtum, ar neprakiuro, rūpintumeisi, kaip susitvarkyti ar naujus irklus įsigyti... Bet iš tikrųjų Viešpats ragina: „Lipk lauk! Pasitikėk manim ir sek paskui mane.“
Lietuvos istorijoje žmonės, kurie darė pozityvią įtaką, buvo visiškai „išprotėję“, visiškai atsidavę idėjai. Smagu, kad tokių žmonių vis dar yra. Matau juos aplink save, jie man – didelis įkvėpimas. Gera su jais keliauti kartu.
Kaip žmonės sužino apie XFM radiją? Kaip jį reklamuojate?
Visų pirma stengiamės informuoti krikščioniškas bendruomenes, kad žmonės žinotų, jog yra tokia radijo stotis. Žinoma, būtų šaunu pareklamuoti šią stotį per TV, bet tam nėra lėšų, tad kol kas mūsų prioritetas – skelbti žinią apie XFM iš lūpų į lūpas. Šiandien Lietuvoje evangelinį tikėjimą išpažįstančiųjų yra apie 5 000 (bent jau tiek suskaičiavo Franklinas Gremas). Jeigu sužadintume kiekvieno brolio ir sesers sąmoningumą prisiimti atsakomybę už šią radijo stotį ir jeigu bent 1 000 žmonių pasišvęstų šiam tikslui paaukoti, pvz., po 5 eurus per mėnesį, mes jau galėtume išlaikyti tokią radijo stotį. Šiandien ją išlaikyti yra milžiniškas iššūkis, nes esame labai maži mūsų šalyje.
Turėtume suvokti, kad ši radijo stotis iš tikrųjų yra didelis palaiminimas tautai. Radijo bangomis Dievo vaikai kiekvieną dieną gali groti, dainuoti apie tai, kas brangiausia. Kai praėjusią vasarą pradėjome transliuoti laidas Kaune, paskambino klausytoja Rūta Morozovaitė – Lietuvoje gerai žinoma dainininkė – ir klausia: „Remigijau, kas jūs tokie? Iš kur jūs? Aš niekada negirdėjau tokios muzikos, tokių tekstų, prisodrintų meilės, tiesos ir šviesos...“
Kaip minėjai, 5 dažnių skirtinguose miestuose išlaikymas reikalauja nemažų išlaidų. Ar turėte rėmėjų iš užsienio, ar tai visgi yra Dievo malonė, kad stotis išsilaiko lietuvių lėšomis?
Radijo laidas, kurios transliuojamos Žinių radijo eteryje, iš Dievo malonės vis dar finansuoja Trans World Radio – jie dar ir kitais metais padengs Žinių radijo kaštus. O radijo XFM kaštus dengia mūsų rėmėjai – jų pagrindinių buvo 9, bet šiuo metu liko tik 4, ir mums yra didelis iššūkis rasti naujų rėmėjų. Buvau ir Amerikoje, bet nieko nepešiau... Europoje, ačiū Dievui, turime draugų Vokietijoje LICHT IM OSTEN („Šviesa Rytuose“) – jų dėka, du fondai padėjo mums įsigyti įrangą, siųstuvus 5 miestams, visą studijos įrangą. O pats XFM radijo stoties išlaikymas – kaip ėjimas per vandenį. Pavyzdžiui, šiandien sudėjus visus mokesčius už elektrą, siųstuvų nuomą, LATGA, AGATA, internetą, net nežinau, kaip kitą mėnesį mes „išvairuosime“...
Meldžiamės, pasitikime, ir Dievas kažkaip aprūpina. Po truputėlį žmonės pradeda aukoti. Bėda, kad mūsų tautos istorijoje tas „dosnumo raumuo“ nebuvo mankštinamas, niekas nemokė mūsų tautos davimo, dosnumo principų. Mes žengiame tik pirmuosius žingsnius...
Manau, kad, planuodama Lietuvos biudžetą, vyriausybė turėtų išsikelti prioritetą – skelbti Evangeliją, investuoti į tautos dvasingumą. Jei mes norime matyti Lietuvą be įkalinimo įstaigų, be vaikų namų, be skyrybų, be savižudybių, mums reikalinga Evangelija, bet reikia ir investicijų, kad žmonės ją išgirstų. Gal kada ir sulauksime?..
Remigijau, kokie jūsų ateities planai? Juk nors ir nelengva, vis tiek mąstote apie ateitį...
Šiandien meldžiame, kad Dievas padėtų sustiprėti radijo stočiai XFM, jog ji taptų nepriklausoma, turėtų pagrindą po kojomis... Norėtume keliauti ir į kitus miestus – Šiaulius, Uteną, Marijampolę, Alytų... Jeigu sustiprėsime, norėtųsi žengti kitą drąsų žingsnį – pasvajoti apie televiziją... Bet šiandien noriu paraginti kiekvieną brolį ir seserį palaikyti Dievo darbą, kuris neša Gyvenimo Žinią. Norėčiau Dangaus paprašyti, kad mus vėl iš naujo sustiprintų, kad mes širdimis susikibę palaikytume vienas kitą, nes tik drauge galime daug gražaus nuveikti.
Ačiū, Remigijau, už interviu. Išties te Dievas mus visus atnaujina, įkvepia, laimina, kad galėtume toliau sėti gyvenimo sėklas, kad tos sėklos daugintųsi ir keistų mūsų tautą. Meldžiame, Viešpatie, kad Tavo darbas augtų, plėstųsi ir niekada nesustotų.
Kalbino Sonata Aleksandravičienė
_64x64_9de.jpg)
