Išganymo diena

Supraskite, koks dabar laikas. Išmušė valanda jums pabusti iš miego. Dabar išganymas arčiau negu tuomet, kai įtikėjome. Naktis nuslinko, diena prisiartino. Tad nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! (Rom 13, 11-12)

Prieš ragindamas „nusimesti tamsos darbus“ ir „apsiginkluoti šviesos ginklais“, tai yra kviesdamas į atsivertimą, į gyvenimą Kristuje (apaštalo Pauliaus laiškuose dažnai vartojamas terminas, kuriuo jis nusako krikščionio gyvenimo esmę), laiško autorius rašo: „išmušė valanda ...naktis nuslinko, diena prisiartino“. Skaitant šį laiško fragmentą akivaizdu, kad veiksmas jau įvyko - tikriausiai nėra nė vieno, kuris nežinotų, ką reiškia veiksmažodžio būtasis laikas. Išganymo valandos, apie kurią kalba Paulius, jau nebereikia laukti, nes ji jau atėjusi. Naktis jau praėjo, „nuslinko“ į praeitį, todėl jos jau nėra, o diena čia pat. Žinoma, toji naktis, kurią jis šiame fragmente mini, taip pat, kaip tamsa ir šviesa („tamsos darbai“, „šviesos ginklai“), yra ne paros metas, o simboliai, kurie įvardija nuodėmę ir „senojo žmogaus“ gyvenimą, o taip pat malonę ir „naujojo žmogaus“ gyvenimą.

Tačiau gyvenimas šviesoje, kaip ir atsivertimas, deja, nėra status quo būsena. Tai - ne vienkartinis ir ne baigtinis įvykis, eliminuojantis bet kokią tolesnę kaitą, o besitęsiantis procesas, kurį galima įvardyti žodžiu „dabar“ (jis šioje Laiško romiečiams taipogi minimas: „Dabar išganymas arčiau...“). O šis „dabar“ yra ypač svarbus, tik pernelyg dažnai jo nevertiname arba jį nuvertiname, tarytum būtų svarbu tik tai, kas jau buvo arba dar bus. Juk neretai pasitaiko, kad žmogus gyvena praeitimi, jos prisiminimais, arba vien ateitimi, skendėdamas svajonėse, lyg dabartis neegzistuotų arba būtų mažiau svarbi už ateitį ir/arba praeitį. Ateities svajonės, net ir gražiausios, jeigu jų nesistengsime įgyvendinti dabar, taps paprasčiausiomis iliuzijomis. Net ir svajonės apie dangų.

Kadangi tiek atsivertimas, tiek gyvenimas Kristuje, yra ne vienkartinis įvykis, o procesas, kuris tęsiasi tol, kol plaka žmogaus širdis, Paulius ragina ne tik nusimesti „tamsos darbus“, kitaip tariant, nutraukti ryšius su nuodėme, bet ir „apsiginkluoti šviesos ginklais“. Liautis darius bloga neužtenka. Jei nedarysi gera, ne kažin kas tepasikeis. Kita vertus, dvasinis gyvenimas panašus į kovą. Kaip mūšyje arba sporto varžybose nugali tik tie, kurie yra tinkamai pasirengę kovai, taip ir dvasiniame gyvenime. Norėdamas laimėti, turi būti stiprus. Kitame savo laiške - Laiške efeziečiams - apaštalas tęsia šią temą, o kartu paaiškina, kas yra tie ginklai, kuriais krikščionys turi apsiginkluoti, kad laimėtų.: „Pagaliau būkite tvirti Viešpatyje ir Jo galybės jėga“ (Ef 6, 10). Nesame dievai, net ir ne angelai, mūsų jėgos dažnai nusilpsta, būna, kad palūžta ir didžiausi dvasios milžinai. Todėl Paulius primena, kad pasikliauti turime ne savimi, ne savo jėga, o Viešpaties galybės jėga (toliau jis jau konkrečiai išvardija šiuos ginklus, kuriuos mums yra patikėjęs Viešpats).

Kalbėdamas apie dabartį, Laiško romiečiams epizode Paulius vartoja graikų kalbos žodį kairos (,,Supraskite, koks dabar laikas...“). Deja, lietuviškas žodis „laikas“ nėra visai tas pat, kas „kairos“. Pastarasis reiškia ne šiaip sau laiką, bet lemtingą metą, lemiamą, itin svarbų momentą. Istorikai byloja, kad apaštalo Pauliaus laikais krikščionys gyveno intensyvaus laukimo nuotaikomis, kasdien laukdami Kristaus antrojo atėjimo ir pasaulio teismo. Šios nuotaikos atsispindi ir apaštalų laiškuose. Tas pats Paulius savo antrajame laiške Tesalonikos krikščionių bendruomenei ragina saugotis tuščio smalsavimo, kada  ateis toji diena, nesileisti nukreipiamiems „nuo sveiko proto... esą Viešpaties diena jau čia pat“ (2 Tes 2, 1-2), o pirmajame laiške primena, kad Viešpaties atėjimas pasaulio teisti („Viešpaties diena“) užklups „lyg vagis naktį“, tai yra netikėtai. Todėl privalome budėti, būti pasirengę (tą patį savo mokiniams ne kartą kalbėjo ir Jėzus). O budėti reikia jau dabar. Todėl, kad gyvename ne vakar, ne ryt, o dabar, šią dieną, šią valandą, šią akimirką. Todėl, kad išganymas vyksta būtent dabar: „Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!“ (2 Kor 6, 2). Ryt gali būti per vėlu. Rytojaus gali paprasčiausiai nebūti.                                                                          

 „Lietuvos evangelikų kelias“, 2014 Nr. 6
Už str. dėkojame Kęstučiui Pulokui

Arvydas Malinauskas yra Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas