Europos evangelizacijos kongrese dalyvavę lietuviai: „Jau negalime teisintis, kad esame pernelyg atitolę nuo Vakarų bažnyčios“
Laidos garso įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=HvfR6T8pDYE&list=PLluHRc-BCoN9hWA54ivEwCYVDORNr5wxr
Gegužės pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose susikūrusi Bilio Gremo evangelistinė asociacija Berlyne surengė Europos evangelizacijos kongresą. Jame dalyvavo daugiau nei 1000 evangelinių bažnyčių lyderių ir evangelijos tarnautojų iš 57 pasaulio šalių. Šiame renginyje dalyvavo ir dvidešimties evangelikų iš Lietuvos delegacija, kurią koordinavo Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sekmininkų sąjunga. „Pagrindinė kongreso žinia buvo grindžiama apaštalo Pauliaus žodžiais: „Aš nesigėdiju Evangelijos“, – pabrėžia šiame kongrese dalyvavusi Vilniaus Evangelinės Bažnyčios narė Sigita Makčinskienė ir sekmininkas Nerijus Matonis.
Turbūt ne vienas norėjo patekti į šį dvidešimtuką?
Sigita Makčinskienė: Nesu tikra, kaip vyko atranka. Aš gavau pakvietimą kaip Lietuvos krikščionių studentų bendrijos vadovė.
Nerijus Matonis: Aš prieš metus gavau kvietimą iš pastoriaus. Žinau, kad buvo nemažas laukiančiųjų sąrašas, žinoma, smagu būti pakviestam į tokį kongresą.
Kokie įspūdžiai iš kongreso?
S. M.: Konferencijos, kurios drąsina skelbti Evangeliją, yra pačios naudingiausios. Skelbimas apima įvairias temas, tačiau viskas sukasi apie biblinius dalykus, tokius kaip malda ar mokinystė. Pamenu, dar prieš dešimtmetį buvo keliamas klausimas, ar krikščionybė yra tiesa. Šiandien labiau pabrėžiamas Evangelijos veikimas, aktualumas. Kongrese ne kartą akcentuota, kad bažnyčiose turi skambėti tikra nepagražinta Šventojo Rašto tiesa, kviečianti atgailos. Šiandien Evangelinė Bažnyčia išgyvena ne lengviausius laikus. Daugelis tradicinių bažnyčių susiduria su dideliais sunkumais, kita vertus, išaugo migrantų bažnyčios.
N. M.: Daugėja galimybių skelbti Evangeliją, ypač socialiniuose tinkluose. Dažnai tokių mokymų stinga pačiose bažnyčiose. Neužtenka sakyti, kad reikia dalytis, svarbu pasakyti ir nuo ko pradėti. Geras akcentas buvo tas, kad nereikia palikti žmogaus tik su Evangelijos žinia. Ne ką mažiau svarbu kurti ryšį ir atsakyti į kylančius klausimus.
Jau kuris laikas kalbama apie ryškėjančią lyderystės krizę tarp evangelikų. Kaip tai atsispindėjo kongrese?
S. M.: Lyderystės krizė juntama ne tik bažnyčiose. Ją matome daugelyje sričių. Manau, kartais mums pakiša koją įsivaizdavimas, kaip turi atrodyti tikras evangelistas. Štai Bilis Gremas buvo vienas tų pavyzdžių, kuris kalbėdavo minioms stadionuose. Svarbu suprasti, kad pašaukimas nėra lipti ant scenos. Pirmiausia turime ištikimai misiją vykdyti savo aplinkoje, na, ir kartu nepamiršti ugdyti drąsių kalbėtojų.
N. M.: Norime matyti besikeičiantį pastorių požiūrį. Kad ir tokia tema kaip mentorystė. Ji nėra populiari. Dauguma pastorių neturėję jokio ryšio su Vakarų Europos ar JAV Evangelikų Bažnyčia. Mentorystė galėtų būti kelias, kuris leistų jauniems tarnautojams tobulėti ir pakeisti vyresnius pastorius.
Dar prieš kongresą tarp evangelikų buvo aptariama dirbtinio intelekto, sekuliarizacijos ir Z kartos įtaka. Šios temos aktualios Lietuvos evangelikams?
S. M.: Kongrese šios temos tikslingai nebuvo liečiamos. Didesnis dėmesys buvo kreipiamas į Raštą ir biblines tiesas. Taip, Lietuvoje neturime labai didelių bažnyčių, tačiau svarbu paminėti, kad mes kaip Lietuva negalime teisintis, jog esame pernelyg atitolę nuo Vakarų bažnyčios. Būdami Europos Sąjungoje vienodai susiduriame su globalizacijos iššūkiais.
N. M.: Sutikčiau, kad Lietuvoje galbūt dėl to, kad vis dar yra vyresnio amžiaus pastorių, nėra dirbtinio intelekto problemos, nors apie tai kalbama jau ne vienoje Europos Evangelinėje Bažnyčioje. Kita vertus, jeigu su tuo dar nesusiduriame, tai nereiškia, kad tam nereikia ruoštis. Šie iššūkiai pamažu pasiekia ir Lietuvą.
Vis dažniau kalbama, kad Z karta išjudina pokyčius darbo rinkoje. O kaip yra su Bažnyčia?
S. M.: Mano nuomone, ši karta ne tik turi, bet ir privalo daryti pokyčius. Žvelgdami į krikščionybės istoriją matome, kad kiekviena karta atneša ką nors naujo. Kita vertus, svarbu pažymėti, kad bendruomenė yra daug didesnis paveikslas. Jame vietą turi rasti ir senas, ir jaunas. Tai didžiulis darbas pastoriams, nes jie turi Išgelbėjimo žinią padaryti suprantamą įvairių kartų žmonėms. Kalbant apie jaunus žmones, taip pat svarbu suprasti, kad neužtenka duoti Bibliją skaityti. Ją dar būtina kartu nagrinėti, o tam reikia kantrybės ir laiko.
N. M.: Mano manymu, vis daugiau jaunų žmonių renkasi tikėjimo kelią. Jie taip pat nevengia prašyti pagalbos. Juk kyla įvairių klausimų, kad ir kursai prieš vestuves. Tik išklausymas problemos neišsprendžia, reikalingas dialogas. Bendraujant su jaunais žmonėmis galima išgirsti pasikartojančias temas.
Neseniai Vilniuje ir Kaune vyko maršas Jėzui. Ši tarptautinė iniciatyva šiemet pasiekė ir Lietuvą. Ar jaunam žmogui toks evangelizacijos būdas yra tinkamas, ar kaip tik labiau atstumia?
S. M.: Nesakyčiau, kad vienas ar kitas būdas yra gerai ar blogai. Manau, reikia ir vieno, ir kito. Žmonės – juk įvairūs. Galbūt vienam reikia eiti tokį maršą, kitam gal tai bus proga pamatyti, kad ne tik kiti religiniai judėjimai skleidžia žinią.
N. M.: Maršas yra vienas iš galimų skelbimo būdų. Jis juk nevyksta kas savaitę. Manau, didesnis klausimas, ar jaunas žmogus atėjęs į bažnyčią bus pastebėtas.
Nuotraukoje Sigita Makčinskienė ir Nerijus Matonis
_64x64_9de.jpg)
