Lk 14, 15–24: „Eik į kelius bei patvorius ir varu atvesk žmones, kad mano namai būtų pilni“

Jėzus atsiliepė: „Vienas žmogus iškėlė didelę puotą ir pakvietė daug svečių. Atėjus metui puotauti, jis pasiuntė tarną pranešti pakviestiesiems: 'Ateikite, jau viskas surengta'. Tuomet jie visi kaip vienas pradėjo atsikalbinėti. Vienas jam tarė: 'Nusipirkau dirvą ir būtinai turiu eiti jos apžiūrėti. Prašau laikyti mane išteisintu'. Vėl kitas sakė: 'Pirkau penkis jungus jaučių ir einu jų išmėginti. Prašau laikyti mane išteisintu'. Trečias tarė: 'Vedžiau žmoną ir todėl negaliu atvykti'.
Tarnas sugrįžęs viską apsakė šeimininkui. Šis supyko ir įsakė tarnui: 'Skubiai eik į miesto aikštes ir skersgatvius ir vesk čionai visus vargšus, paliegėlius, aklus ir luošus'. Tarnas ir vėl pranešė: 'Šeimininke, kaip buvai liepęs,- padaryta, bet dar yra vietos!' Tada šeimininkas tarė tarnui: 'Eik į kelius bei patvorius ir varu atvesk žmones, kad mano namai būtų pilni. Sakau jums,- nė vienas iš anų kviestųjų žmonių neragaus mano vaišių'".

Evangelijos skaitinį komentuoja sesuo Onutė Petraškaitė, MVS

Iš šios dienos Evangelijos pasakojimo atrodo, kad buvo paprotys siųsti du pakvietimus į šventę - vieną paskelbiant apie įvykį ar šventę, kitą - kai jau viskas būna paruošta šventei. Jėzaus pasakojime svečiai įžeidžia, užgauna šeimininką savo atsikalbinėjimais atvykti, kai jie gauna antrą pakvietimą.

Izraelio istorijoje pirmasis Dievo kvietimas būti Dievo tauta ateina per Mozę ir kitus pranašus, antrasis kvietimas ateina per Sūnų. Izraeliečiai tikėjo, kad Dievas pakvietė juos tapti Dievo tauta per pranašus, tačiau atmeta antrąjį kvietimą priimti Jo Sūnų. Taigi, Dievas kaip šeimininkas, kuris siunčia tarną į aikštes ir gatves pakviesti visų, kurie bėdoje ir nelaimėje, kuriems reikia pagalbos, į savo šventę, taip Dievas siunčia savo Sūnų pranešti visam pasauliui - mums, kuriems reikia Jo, kad Dievo karalystė jau prisiartino ir yra paruošta mums.

Kiek kartų girdime Jėzaus kvietimą ateiti į Jo karalystę, būti ir dalyvauti joje, kiek kartų atsikalbinėjame ir sakome, kad tai yra kažkam kitam tik ne man, kiek kartų sakome, kad turiu kitokių didesnių rūpesčių už šį kvietimą, o tu, Jėzau, palauk su savo kvietimu, su savo įkvėpimu kažkam padėti, kažkam padaryti gera čia ir dabar. Labai gerai suprantame, jog ta dangaus karalystė jau čia, žemėje, yra pradėta, jau čia, žemėje, tarpsta ir auga, bet aš vis dar delsiu užeiti į šį prieangį, dar skubu su savo gyvenimu, dažnai be Jėzaus, sakydama: prašau mane išteisint, argi nematai, kad dirvą turiu paruošt, ar nematai, kad turiu daug darbo reikalų, ar šeimos pareigų ar problemų; ar nematai, kad neturiu pinigų, ar nematai, kad... kiek daug tų reikalų ir kitų dalykų. Argi nematai, Jėzau, kad ne laiku tu mane kvieti, juk dabar sudėtingas gyvenimo tarpsnis, laikas nėra patogus, tiesiog man per sunku atsiliept į tavo kvietimą atvykti, ateiti į tą pokylį. Atsisakinėju, kaip ir daugelis žmonių, Jėzaus papasakotoje istorijoje, nekreipdama dėmesio į kvietimą.

Kad ir kaip būtų, mes galime priimti šį kvietimą, ar atmesti, ar tiesiog atidėti... Vis dėl to šis Dievo kvietimas yra vienas iš svarbiausių įvykių mūsų gyvenimuose, nepaisant to, kaip ne laiku esame kviečiami susitikti su Juo, susidraugauti ir turėti santykį su Juo čia ir dabar. Jis kviečia, ir aš atsiliepiu, kaip tie, kurie užklupti netikėtai, tiesiog varu atvaryti. Kai pasikviečiu Jėzų pas save, dažnai daugiau neauginu šito santykio, šitos draugystės. Vienąkart atsiliepiau, ir gana, bet Jėzus sako, kad reikia nuolat atsiliepti, nuolat būti pasirengusiam, nuolat skirti laiko. Jis kasdien aplanko mus su savo kvietimu maldoje, Eucharistijoje, per Dievo Žodį. Tikriausiai ir dabar bandome atsiprašinėti, atidėlioti atsakymą į šį kvietimą. Jėzus primena, kad ateis laikas, kai viskas bus parengta šventei, ir Jo namai bus pilni ir atims šį kvietimą dėl mūsų išsisukinėjimų ir tiesiog pasiūlys kitiems - ir jau bus per vėlu atvykti, įeiti į šią šventę. Jis sako, kad nė vienas iš tų kviestųjų, kurie išsisukinėjo, atsisakė, neragaus mano vaišių. Esame kviečiami per savo gyvenimą pasirengti Dievo karalystės pokyliui, susitikimui su Dievu, kuris visada būna nelauktas ir netikėtas, bet iš Dievo pusės visada parengtas šventei, susitikimo su Juo šventei.

Bernardinai.lt