Nuotrauka iš asmeninio archyvo (Simonas Butkus kairėje)
Prieš gerą pusmetį vaizdo įrašų kūrėjas SIMONAS BUTKUS grįžo iš Barselonoje esančios Biblijos mokyklos riedlentininkams. Įspūdžiais jis dalinosi XFM radijo laidoje „Jaunimo kodas“ (vedėja Vakarė Urbaitė).
Misijos YWAM Barcelona Calling All Skaters nuotrauka
Simonas augo krikščioniškoje šeimoje ir visą laiką troško turėti artimesnį santykį su Dievu. Jis nepakankamai gerai pažinojo Viešpatį ir jam trūko įkvepiančių ir palaikančių žmonių, tačiau nesiėmė didesnių veiksmų tai pakeisti. Pastaraisiais metais jaunuolis daug laiko praleido vienas namuose montuodamas vaizdo įrašus. Gyvenimas jam buvo pernelyg monotoniškas. Tad vaikinas nusprendė pagaliau įgyvendinti savo svajonę taip stipriai jausti Dievą savo gyvenime, kaip kad pasakojama liudijimuose ar aprašyta Biblijoje.
Jaunas vyras susidomėjo galimybe išvykti į Biblijos mokyklą užsienyje. Jis pažinojo daug žmonių, kurie buvo išvykę į organizacijos „Youth with a Mission“ (liet. Jaunimas su misija) rengiamas programas visame pasaulyje. Kiekvienoje iš jų yra šiek tiek skirtinga tematika pagal pomėgius, tad Simonas visų pirma susirašė savo laisvalaikio veiklas ir žiūrėjo, ar pagal jas egzistuoja kokia nors programa. Tuo metu jis buvo pradėjęs važinėti riedlente. Jis taip susižavėjo mintimi, kad Barselonoje yra riedlentininkams skirta programa, kad išsisklaidė visos prieš tai kankinusios abejonės dėl išvykimo mokytis į Biblijos mokyklą. „Tai atrodė kaip vieta, kur galėčiau jaustis savimi,“ – sako Simonas.
Į programą vaikinas jau bandė išvažiuoti prieš 2 metus, tačiau dėl karantino turėjo nutraukti registraciją. Po poros metų pertraukos jis sulaukė laiško iš organizatorių, kad jie vėl ima rengti mokyklą ir kviečia prisijungti.
Prieš išvykstant į programą, reikia pačiam surinkti visus reikalingus pinigus. Šio reikalavimo įgyvendinimas įrodo, kad iš tiesų norima ten dalyvauti, mat suma nėra maža. Simonas prašė paramos iš Bažnyčios ir šeimos narių, draugų. Artimieji buvo neužtikrinti, kad Simonui pavyks surinkti reikiamą sumą, tačiau jis degė noru ir buvo tvirtai įsitikinęs pasieksiantis tikslą.
Biblijos mokykla susideda iš 2 dalių: teorinė, trunkanti 3 mėnesius, kurios metu mokomasi apie Bibliją, Dievą, Jo veikimą gyvenime, ir praktinė, kada 2-3 mėnesiams išvažiuojama kur nors ir tarnaujama žmonėms.
Pirmojoje programos dalyje kiekvieną savaitę atvykdavo naujas dėstytojas iš skirtingos šalies kalbėti skirtinga tema. Dėl to Simonas smalsiai laukdavo kiekvieno pirmadienio. Po paskaitų visi važiuodavo į miestą pasivažinėti riedlentėmis, įskaitant dėstytojus, jei jie taip pat būdavo riedlentininkai. Simonas sako, kad programos dalyviai išsiskirdavo iš kitų, esančių riedlenčių parke. Krikščionys yra pripildyti Šventosios Dvasios skaitant Bibliją, besimeldžiant, šlovinant kartu, ir tai matyti iš šono. Vienas riedlenčių parke sutiktas vaikinas dalinosi, kad riedlenčių parke įprastai atmosfera būna slogi, konkurencinga, tačiau pamatęs programos dalyvius iškart norėjo ateiti susipažinti. Vėliau visą savaitę jie kartu su tuo vaikinu leido laiką, važinėjosi riedlentėmis ir netgi buvo pasikvietę vakarienei. Taigi, įvairiose gyvenimo situacijose evangelizacija gali būti vykdoma nejučiomis – kai esi tikintis, natūraliai kyla noras dalintis apie Dievą.
Šiemet programos organizatoriai leido patiems dalyviams nuspręsti, į kurią šalį važiuoti praktikai. Dalyviai maldoje ieškojo atsakymo, kur reikėtų keliauti tarnauti, ir savo maldos vaisius surašė ant sienos. Po diskusijų išsigrynino 2 šalys: Anglija ir Bulgarija.
Simonas sako, kad Dievas veikė jų kelionių metu taip, kad pats nesuplanuotum. Pavyzdžiui, vieną kartą Bulgarijoje programos dalyviai sėdėjo ant suolelio su savo riedlentėmis. Prie jų priėjo vaikinas paklausti, kur nusipirkti žolės. Dalyviai ėmė klausinėti, kodėl jis jos nori, tad vaikinas papasakojo apie neseniai jį palikusią merginą. Paklaustas, ar galėtų už jį pasimelsti, iš pradžių jis atšoko, bet vėliau sutiko – pats anksčiau vaikščiojęs į bažnyčią. Po maldos jis pasijuto geriau. Kaip Simonas sako, „situacijos būna geriausios, kai Dievas tave panaudoja ten, kur tu esi, visiškai tu to nesitikėdamas. Jis tiesiog nori, kad tu drąsiai galėtum būti Jo vedamas.“
Nors kai kas galvoja, kad Barselonoje – amžinos atostogos, Simonas tvirtina, kad tai buvo laikas, kai gausybę kartų reikėjo išeiti iš savo komforto zonos bei pasitikėti Viešpačiu. Dėl to grįžęs į Lietuvą, jis suprato, kad jam reikia poilsio, kad visa gauta informacija susidėliotų į vietas.
„Kai manęs žmonės klausia, ką tu veiksi sugrįžęs, aš visada atsakau, kad viskas aišku – melsiuosi ir Dievas parodys kelią, kur, kaip, ką daryti gyvenime,“ – sako Simonas. Vaikinas tiki, kad Dievas turi jam planą. Šiuo metu jis vis sulaukia kvietimų kur nors dalyvauti. Pavyzdžiui, per Naujuosius metus Klaipėdoje Simonas savanoriavo krikščioniškoje jaunimo konferencijoje „Saltshaker“. Jis svajoja turėti po pusę etato darbo ir tarnystės, kad ji nebūtų nustumta vien tik laisvalaikiui ir galėtų skirti jai laiko ir mintis.
Jaunuoliui toliau sukasi mintys apie riedlenčių kultūrą. Jam įstrigo viena tradicija iš programos, kaip jie kiekvieną pirmadienio rytą rinkdavosi pačiame tamsiausiame, bet populiariausiame riedlenčių parke. Programos dalyviai valandą laiko melsdavosi už tą vietą, o po to patys važinėdavo riedlentėmis. Simonas norėtų ir Lietuvoje pasirinkti kokią populiarią vietą, už kurią galėtų melstis reguliariai.
Simonas drąsina griauti įsivaizdavimą, kad Biblijos mokyklos skirtos tik trokštantiems būti pastoriais ar jaunimo lyderiais. Organizacijose kaip „Jaunimas su misija“ galima susikurti sau tvirtą tikėjimo pagrindą ir pamatyti, kaip Dievas veda ir daro stebuklus. Tačiau nieko tokio, jei nesinori niekur išvažiuoti, reikia tik nepamiršti prašyti Dievo pagalbos ir vedimo, turėti tikinčiųjų bendruomenę: „Bažnyčia irgi yra ta vieta, kur galima susitikti su žmonėmis, su kuriais gali kartu eiti, melstis ir tarnauti.“
_64x64_9de.jpg)
