Svečias iš Izraelio

2024 m. gegužės 14 d. Vilniuje Šv. Kotrynos bažnyčioje prasidėjo „Shalom Culture & Music Festival“ renginiai, kurie džiugins Lietuvos žmones visą pusmetį. Iki spalio mėnesio truksiančio festivalio sumanytojas Tadas Daujotas sako: „Mūsų šalyje šaknis įleidusiems žydams Lietuva tapo tėvyne, todėl organizuodami šį festivalį siekiame išreikšti meilę ir pagarbą tautai, kuri tiek daug prisidėjo prie mūsų šalies gerovės.“ Nuostabu, kad pirmasis festivalio koncertas prasidėjo Izraelio valstybei svarbią dieną – gegužės 14 d., kai ši šalis minėjo 76-ąsias Nepriklausomybės metines. Renginyje dalyvavo daug garbingų svečių, žodį tarė Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. Dvidešimt tokių Izraeliui skirtų renginių planuojama surengti net vienuolikoje Lietuvos miestų ir miestelių. Festivalio metu skambės klasikinė bei šiuolaikinių kompozitorių muzika, klezmerio melodijos (klezmeris – tradicinė neliturginė Rytų Europos žydų muzika, red. past.), džiazo improvizacijos, vyks parodos bei kiti meno renginiai. Festivalyje dalyvaus muzikantai ir dainininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Vokietijos bei Izraelio.

Pirmame festivalio koncerte dalyvavo svečias iš Izraelio – psalmių, klezmerio muzikos, hebrajų liaudies ir šiuolaikinių dainų atlikėjas Izraelis Abraomas Roytmanas, išleidęs daugiau kaip dešimt muzikinių albumų ir su savo kūryba aplankęs 40 pasaulio šalių. Izraelis Roytmanas yra žydas, tikintis Jėzumi kaip savo Gelbėtoju ir jau 30 metų su šeima gyvenantis Izraelyje. Drauge su mesijinių žydų bendruomene, įsikūrusia Jeruzalės senamiestyje, jis tarnauja dviejose organizacijose, kurios padeda Holokaustą išgyvenusiems tautiečiams. Izraelis Roytmanas sutiko papasakoti apie tai, kuo šiandien gyvena Izraelio tauta, kuri 2023 m. spalio 7 d. buvo žiauriai užpulta teroristinės „Hamas“ grupuotės ir išgyveno skausmą dėl šimtų nužudytų žmonių bei nelaisvėje tebelaikomų Izraelio įkaitų. Taip pat įdomu susipažinti ir su pačiu dainininku.

Dainininko gimtinė – Kyjivas

Izraelis Roytmanas gimė ir augo Sovietų Sąjungoje – Ukrainoje, Kyjivo mieste. Ten 1977 m. baigė mokyklą, 1980–1984 m. mokėsi Dailės universitete, o vėliau dirbo Kultūros namų direktoriumi. Izraelis pasakoja, kad mamos Saros giminė kilusi iš Lenkijos, o tėčio – iš Vokietijos. „Mūsų proseneliai išgyveno labai didelius persekiojimus, dalis šeimos buvo nužudyta, todėl reikėjo slėptis – buvo pakeisti vardai ir pavardės. Vaikystėje mama mus su seserimi vesdavosi į sinagogą, tad mums kildavo daug įvairių klausimų, kas iš tiesų mes esame. Mažai žinojome apie karo baisumus, nes tėvai mus saugojo, kad nesijaudintume.“

Izraelis Roytmanas pamena, kad kai jam buvo 27 m., Kultūros namuose, kur jis dirbo direktoriumi, įsidarbino vienas vaikinas žydas, kuris ėmė pasakoti apie Dievo meilę. „Žinoma, man tai buvo keista, nes augome ateistiškoje visuomenėje. Labai nustebau, kad jis, būdamas žydas (juk žydų religija – judaizmas), tiki Jėzumi. Bet tuomet man jis atsakė: „Taip, bet ir Jėzus buvo žydas...“ Jis mane nusivedė į protestantišką bažnyčią, ir tą vakarą Viešpats labai stipriai prie manęs prisilietė. Būtent čia, Kyjive, sutikau savo Gelbėtoją Jėzų, kurio žydiškas vardas – Ješua ir kuris man, žydui, atvėrė akis. Išgyvenau, koks Dievas galingas.“

Tapęs tikinčiuoju, Izraelis Roytmanas ėmė ieškoti savo tapatybės ir tyrinėti žydų šaknis Naujajame Testamente. Netrukus 1991 m. išvyko mokytis į Estiją – Tartu Biblijos mokyklą. 1994 m. bebaigdamas mokyklą dainininkas išgirdo pranašystę, kad Dievas jį šaukia grįžti į Izraelį, nors tuo metu ketino emigruoti į JAV. Vis dėlto pirmą kartą nuvykęs į protėvių žemę buvo taip stipriai sujaudintas, kad pasirinko gyventi ne JAV, o Izraelyje (nuo 1994 m.), kur jau buvo įsikūrusi didelė, draugiška jo giminė. Ten jis vedė ir su žmona Dina susilaukė dviejų dukterų – Gilos ir Saritos. Dabar nuo 2003 m. gyvena Jeruzalėje.

Repatriacija į Izraelį

1967 m. JAV prasidėjo mesijinių žydų judėjimas – žydai įtikėdavo Jėzų kaip Dievo pateptąjį Mesiją ir Gelbėtoją. Repatrijavęs į Izraelį, dainininkas pirmus metus mokėsi hebrajų kalbos – ivrito, kuria kai kuriems žydams liudijo Jėzų, tačiau, pasak I. Roytmano, jiems liudyti sunkiau nei lietuviams, nes jie turi 3 000 metų istorinį ir religinį paveldą. „Žydai – Tanacho žmonės, Biblijos žmonės. Nuostabu tai, kad Izraelyje atgyja Šventasis Raštas – visos šventės yra pagrįstos Tanachu (Tora, Raštai ir Pranašai, t. y. visas Senasis Testamentas, red. past.). Manau, mes gyvename ypatingu laiku, kai Dievas viską atstato. Paskutiniaisiais laikais Dievas atstatys ir Izraelio tautą. Mūsų bendruomenėje Bibliją skaitome hebrajų kalba. Pas mus paklausyti Dievo žodžio slapta apsilanko daug žydų ortodoksų, taip pat ateina daug turistų, kurie grįžę į savo šalį pasakoja, kad Dievas Izraelyje pakelia vis daugiau ir daugiau tikinčiųjų Jėzumi iš judėjų. Laiško romiečiams 11 skyriuje Dievas sako, kad Jis kuriam laikui paliko savo tautą, bet laikų pabaigoje Jis jai apsireikš. Dievas gali greitai nuimti „uždangalą“ nuo akių, ir visas Izraelis priims Jėzų kaip savo Gelbėtoją.“

Izraelis Roytmanas padeda žmonėms, gyvenantiems netoli Gazos ruožo, kurie labiausiai nukentėjo nuo „Hamas“ išpuolio ir patyrė didelį stresą bei šoką. „Norėdami parodyti, kad palaikome tuos, kurie patyrė „Hamas“ žiaurumą, kurie buvo pagrobti ir laikomi tuneliuose, kurių likimas nežinomas, nešiojame užsirišę geltonas juosteles – tarptautinį kovos dėl įkaitų grąžinimo simbolį. Man atrodo, kad po spalio 7-osios įvykių visas Izraelis pasikeitė – šiandien esame daug ryžtingesni, norime sunaikinti šią net patiems arabams pavojingą teroristinę grupuotę“.

Meilė Lietuvai

Viešėdamas Lietuvoje dainininkas pamilo šią šalį, kita vertus, susidūrė su skaudžia Holokausto istorija: „Kai žvelgiu į Lietuvos žemėlapį, nėra vietos, kur žydai nebūtų nukentėję per Holokaustą. Norisi melstis už lietuvių tautą, turinčią tokią didingą praeitį, kad Dievas pasigailėtų Lietuvos žmonių ir išgydytų. Noriu, kad lietuvių tauta būtų labai palaiminta. Kai lietuvių tauta atgailaus, prasidės dideli pokyčiai. Mes negalime pakeisti praeities, bet kaip tikintieji galime pakeisti savo požiūrį į dabartį. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje žmonės vis labiau atsigręžia į Izraelio istoriją, kultūrą – labai džiaugiuosi Šv. Kotrynos bažnyčioje vykusiu koncertu bei pasirodymais Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose ir žydų ješivoje Telšiuose. Dievas į mano širdį įdėjo baltų tautas, todėl ir toliau už jas meldžiuosi – tikiu, kad Jis gali padaryti daugiau, nei mes prašome ir suprantame.“

Pagalba kariaujantiems

Pusę gyvenimo praleidęs Ukrainoje dainininkas jautriai priėmė žinią apie prasidėjusį karą. „Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, mes iškart su vienu pastoriumi skridome į Lenkiją, kur pasienio kontrolės punktuose padėjome priimti pabėgėlius. Padėjome, kaip galėjome – tiek dvasiškai, tiek materialiai. Įdomu, kad ten būdamas prisiminiau ukrainiečių movą (t. y. kalbą), kurios vaikystėje išmokė mama. Manau, kad šiomis dienomis, kaip ir XX a. pr. per  Holodomorą, kai žuvo milijonai žmonių, vyksta ukrainiečių tautos genocidas. Aš nerimauju dėl Ukrainos, kaip ir daugelis, kuriems rūpi Ukrainos žmonių likimas... Mūsų priešas vienas – velnias, kuris atėjo žudyti, plėšti, naikinti. Bet Jėzus sako: „Aš atėjau jums duoti gyvenimo.“ Todėl tikiu, kad blogis bus nubaustas. Meldžiamės, kad Ukraina išstovėtų, padedame, kuo galime, priglaudžiame pabėgėlius Izraelyje. Džiugu, kad ukrainiečiai kovoja už savo žemę. Mes, žydai, puikiai tai suprantame, nes 2 000 metų troškome turėti savo žemę. Dievas leido mums į ją sugrįžti – šiandien pagaliau turime savo šalį, džiaugiamės nepriklausomybe – to paties linkime ir Ukrainai. Svarbiausia – laimėti!“

Tačiau šiuo metu ir Izraelyje yra karo padėtis... Nuo pat valstybės atkūrimo Izraelis nuolatos išgyvena priešų agresiją, tačiau šalies viduje žmonės gyvena įprastą gyvenimą, nors visi yra pasiruošę ginti savo tėvynę (abi dainininko dukros tarnavo kariuomenėje, jaunėlė – net „kombate“ (mūšio padalinyje)). Izraelis Roytmanas sako, kad natūralu norėti gyventi ten, kur taika, ramybė, gerovė... „Bet esu ten, kur turiu būti – Jeruzalėje.“

Dainininkas prisimena, kaip Iranas pagrasino, jog bombarduos Izraelį: „Naktį, iš balandžio 13 d. į  14 d., Iranas užpuolė Izraelį su daugiau nei 300 dronų-kamikadzių, sparnuotųjų ir balistinių raketų... Kai kurie dronai buvo numušti danguje virš Sirijos ir Jordanijos. Apie antrą valandą nakties mes stovėjome ant laiptų ir meldėmės. Iš visur sklido gaudimas – kaukė sirenos, šaudė raketos, bet mus saugojo „geležinis kupolas“... Nebijojome, kai kurie tėvai net linksmino savo vaikus, sakydami, kad tai tik „žaidimas“.“

Vis dėlto Izraelis Roytmanas prisipažįsta, kad aplinkui ištisai matant neramumus, natūralu patirti baimę. „Žinoma, natūralu bijoti, tačiau Šventajame Rašte sakoma, kad Dievas mus išlaisvino iš baimės ir į širdį įdėjo meilę, kuri suteikia saugumą. Jėzus pasakė: „Meskitės, kad tai neprasidėtų žiemą ar per šabą“ (t. y., kad negandos neužkluptų nepasiruošusių). Dievas apie tai ne kartą kalbėjo: girdėsite apie karus, badą, marą, tautos sukils prieš tautas, bus žemės drebėjimų ir kitų kataklizmų. Visa tai ir vyksta. Paskutiniaisiais laikais viskas vyks stipriau. Bet kai esi Viešpatyje, svarbiausia širdyje išsaugoti ramybę. Žinai, kad esi Dievo rankose, kad ir kas nutiktų.“

Tarnystė

Nuo pat ankstyvos vaikystės Izraelis Roytmanas buvo linkęs į meną (svajojo būti dainininku arba dailininku), – tiek tėvas, tiek senelis buvo dailininkai, o ir vyriausia dukra baigė Dailės universitetą... Izraelis pamena, kaip jam patikdavo, kai mama prieš suguldydama vaikus miegoti dainuodavo. „Ji sakydavo, kad jei tapsiu dainininku, visas savo dainas turėčiau skirti Dievui.“

Šis mamos noras išsipildė – sūnus Izraelis Abraomas Roytmanas gieda maldas, psalmes hebrajų kalba. „Mano tarnystė – atstovauti Izraeliui. Tai galimybė parodyti šiuolaikinį Izraelį iš vidaus. Mums, tikintiems Ješua, Dievas vis labiau parodo, kaip nešti išgelbėjimo žinią Izraeliui ir kitoms tautoms. Mano tarnavimas „Going up to Jerusaleum“ (Kylant aukštyn į Jeruzalę) skirtas tiesti tiltus tarp žydų ir krikščionių, tiesti tiltus tarp tautų. Tai šiandieninė mano misija ir tarnystė.“  

Koncerto nuotraukų autorius Donatas Pranckevičius.