Nenoriu būti piktas ir niurzgus senukas. Dievui nepatinka nuolat nepatenkinti ir murmantys žmonės (Ps 106, 24–26).

Dauguma kalbų, pasakytų diplomų įteikimo šventėje ar išleistuvių metu, iš tiesų nėra labai naudingos. Dažniausiai sakoma, jog reikia sekti savo širdimi, nepamesti savo svajonių ir būti tuo, kuris keičia pasaulį.

Dievas nori, kad mes, krikščionys, būtume pavyzdžiai, ypač šeimose ir bažnyčioje. Jei norime tokiais tapti, turime ugdytis dievotumą, atspindintį Kristų.

Kristus yra mūsų, krikščionių, tapatybė. Todėl galite giliai įkvėpti ir kiek atsipalaiduoti, nes ne jūsų paauglio elgesys lemia jūsų tapatybę.

Širdyje kelią Viešpačiui paruoški,
Per prigimties dykumą taką išgrįsk.
Pakeles nuolankumo žiedais papuoški,
Duobes abejonių užpilti išdrįsk.

Per paskutiniuosius kelerius metus buvo išbandyti mūsų santykiai su daugeliu žmonių, įskaitant ir mūsų tėvus.

Aš tikiu ateities malone ir noriu padėti jums kovoti su įvairiomis baimėmis, kurios aplanko pasitinkant gyvenimo saulėlydį.

Augindami paauglius mes niekada nenuspėsime, ką atneš kiekviena diena. Tačiau kuo labiau suprantame savo paauglius, tuo labiau galime artėti prie jų pasiruošę, romia dvasia, o ne užvaldyti baimės.

Aš tikiu Dievo malone ir noriu padėti jums kovoti su įvairiomis baimėmis, kurios aplanko pasitinkant gyvenimo saulėlydį. Apžvelkime devynias baimes, kurioms įveikti pateiksiu biblinių priešnuodžių.

„Kokios jūsų šeimos Kalėdų tradicijos?“ – neseniai paklausė jaunas draugas mums vakarieniaujant. Šiuo metų laiku tai nėra neįprastas klausimas. Atrodo, kad Kalėdos labiau nei bet kuri kita šventė sukelia gilų ilgesį.