Mes pašaukti dalintis Evangelijos žinia taip, kad mūsų santykiai su žmonėmis atspindėtų Dievo santykį su mumis. Jei perduosime tik žinias, mūsų mokinystė bus teorinė. Jei kalbėsime tik apie savo gyvenimą, ji neturės jėgos.

Senatvė yra natūralus žmogaus gyvenimo ir raidos etapas. Klaidinga būtų patikėti šiandien taip dažnai peršama mintimi, kad svarbiausi gyvenimo epizodai yra vaikystė ir jaunystė.

Kas uždarė jūros duris, kai ji veržėsi, tarsi išeidama iš įsčių? Aš aprengiau ją debesimis lyg drabužiu ir apsupau tamsa lyg vystyklais, kai jai paskyriau ribas, įdėjau skląstį bei duris ir pasakiau: „Iki čia ateisi, ne toliau; čia sustos tavo puikiosios bangos“ (Job 38, 8–11).

Liepos 8‒14 d., nuo ryto iki vakaro, Dapkiškių dvaras aidėjo nuo juoko, žaismingų riksmų, skandavimų ir giesmių. Paaugliai žaidė, diskutavo ir giedojo mokydamiesi apie Jėzaus mokinius ir jų gyvenimo iššūkius.

Kai prašome Dievo apreikšti ateitį, turėtume būti atsargūs. Tas žinojimas priklauso paslaptingiems, Dievui priklausantiems dalykams – Pakartoto Įstatymo knygoje skaitome: Kas paslėpta, priklauso Viešpačiui, mūsų Dievui, o kas apreikšta – mums ir mūsų vaikams, kad per amžius vykdytume visus šito įstatymo žodžius (Įst 29, 29).

Ką Biblija kalba apie senelius? Labai mažai. Nors Biblijos autoriams praeities kartos labai svarbios, visgi seneliams Biblijoje nėra skiriama ypatingo dėmesio.

Ar kartais pamąstote, kad jūsų santuoka – tik atsitiktinumas? Gal svarstote, ar sukurdami šeimą nepadarėte klaidos?

Ar kada pagalvojote, kodėl žmonijos istorija prasideda nuo vienišo vyro? Kodėl Dievas sukūrė vyrą ir stabtelėjo? Kodėl Jis prieš vyrą pastatė visus žvėris bei padangių paukščius ir tik po to galiausiai davė jam nuotaką, padėjėją, karalienę?

Belaukiant šventų Kalėdų – Jėzaus gimtadienio, namus pripildo jauki šiluma. Ne viena moteris iš savo skrynios traukia rankdarbius ar drauge su vaikučiais juos kuria naujai.

Artėjant Kalėdoms daugelis kalba apie „Kalėdų dvasią“, geriausiu atveju turėdami omeny kažkokį miglotą gerumą ir neaiškų draugiškumą. Tačiau mes kalbame apie tikrąją Kalėdų Dvasią – ne miglotą ir ne prijaukintą.