Vieną rytą virtuvėje atsigręžęs pažvelgiau į savo paauglį sūnų. Dar man nespėjus ištarti „Labas rytas“, jis manęs paklausė: „Tėti, ką manai apie mano ausis?“ Jis buvo drovus paauglys, kuris baiminosi, kad jo ausys yra gerokai per didelės jo galvai. Prisipažinsiu, kad niekada negalvojau apie jo ausis, tačiau tą rytą apie ausis kalbėjomės gerokai ilgiau ir rimčiau nei kada nors prieš tai ar po to.
Būti paauglio tėvu yra sunku. Mums nepatinka spontaniškumas, kai negalime visko nuspėti. Mes greitai suirztame dėl to, kaip sparčiai viskas keičiasi ir kaip greitai situacijos tampa rimtos.
Ką Biblija kalba apie paauglius
Mums reikia biblinio suvokimo apie paauglius. Tačiau čia iškyla problema – Biblija apie paauglius nekalba. Jei ieškosite eilučių, kalbančių apie paauglius, tokių nerasite. Mat paauglystė, kaip gyvenimo tarpsnis, pradėta išskirti gana neseniai. Visgi Šventajame Rašte rašoma apie jaunuolius. Daugiausiai jaunimui skirtų eilučių randame Patarlių knygoje. Pirmuose septyniuose Patarlių knygos skyriuose Saliamonas duoda patarimus savo sūnui ir taip moko mus suprasti, kokie yra paaugliai.
Patarlės pabrėžia, kokia vertinga yra išmintis, kokie reikšmingi pataisymai ir kaip svarbu klausyti ir pasiduoti korekcijai. Netgi rašoma: Kas nepriima patarimo, tas neprotingas (Pat 12, 1). Tai atskleidžia paauglių (ir jų tėvų) prioritetus. Dauguma paauglių netrokšta išminties. Daugelis iš jų galvoja, kad jie jau yra pakankamai išmintingi, ir mano, kad jų tėvai daug ko nesupranta. Tačiau paaugliams visgi trūksta išminties ir juos reikia su meile pataisyti.
Laimėkite paauglius išmintimi. Būkite kaip prekybininkai – stenkitės išmintį pristatyti patraukliai. Jums nepavyks to padaryti tiesmukai konfrontuojant ar kovoje dėl valdžios svaidantis bjauriais žodžiais. Tai tik privers juos bėgti ir ieškoti užuovėjos kitur arba jie gali atsikirsti atgal. Išmintis perteikiama ne taip.
Atskleiskite išminties patrauklumą
Ar išmintis jūsų paaugliui patraukli? Ar jūsų pataisymai saldūs? Siekite, kad išmintis būtų patraukli, kad pataisymų ar patarimų būtų trokštama.
1. Pasiruoškite
Prieš kalbėdamiesi su savo paaugliu, pažvelkite į save, įvertinkite savo elgesį: Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje? Arba kaip gali sakyti broliui: „Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, kai tavo akyje rąstas?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies“ (Mt 7, 3–5).
Kartais, pradėjęs kalbėti su vienu iš savo paauglių, matau, kaip mano žmona mojuoja rankomis, norėdama pasakyti, kad esu per daug susierzinęs. Prieš kalbantis su paaugliais man reikia pasiruošti, apsvarstyti klausimus remiantis Biblija, aptarti juos su žmona, pasimelsti už vaikus ir už save. Kai tai padarau, mano nuotaika jau kitokia ir aš esu pasiruošęs būti pokyčius atnešančiu įrankiu Dievo rankose.
Kai pasiruošiate, kalbėkite su paaugliu tinkamoje vietoje tinkamu laiku. Pasirinkite pokalbiui ramų kampelį, geriausia – paauglio kambarį, kur jis ar ji gerai jaučiasi. Nemėginkite svarbios išminties ar pataisymų įsprausti, kai visi labai užsiėmę ar kai esate tam nepasiruošęs. Skirdami laiką tik tam pokalbiui, jūs tarsi sakote: „Tu esi svarbus, ir tai, ką sako Dievas, yra svarbu. Aš skirsiu laiko tam, kad tapčiau pataisymus perduodančiu įrankiu Jo rankose.“
Pripažinkite, paaugliai geba išvesti iš kantrybės. Jei jaučiate, kad prarandate savikontrolę, atsiprašykite, atsitraukite, pasimelskite ir grįžkite kalbėtis jau nurimę. Atminkite, kad noras perduoti išmintį nepanašus į plakimą žodžiais, tai veikiau būtų galima palyginti su papuošalo užsegimu mylimajam ant kaklo. Tai lyg aukso iš Dievo kišenės perdavimas jam į rankas. Tai visiškai priešinga tam, kaip paaugliai įsivaizduoja išmintį ir pataisymus. Nepatvirtinkite jų nuomonės ir te jūsų nuodėmės nesumenkina šio laiko vertės ir grožio.
Paaugliai yra linkę gintis. Mūsų rūpestį ir meilę, tėvišką pagalbą jie dažnai priima kaip kaltinimą. Atsakydami jie gina savo mintis bei veiksmus ir dažnai sukelia ginčus. Turime būti budrūs ir dėmesingai rinkti žodžius. Turime būti tikri, kad pas vaiką ateiname nuoširdžiai norėdami ko nors paklausti, o ne jį kaltinti. Valdykime savo emocijas. Budėkite, kad nepradėtumėte šaukti, nes itin garsiai išsakyti argumentai mažai ką turi bendro su išmintimi ir tik parodo siekį diskusijoje laimėti. Patarlės sako: Švelnus atsakymas nuramina pyktį, aštrūs žodžiai sukelia rūstybę (Pat 15, 1).
2. Domėkitės jų gyvenimu
Paaugliai ne tik linkę gintis, bet dažnai nori ir nuo visų atsiriboti, atsiskirti. Paprastai jų gyvenimas nėra atviras. Ne vienas jų daugiausia laiko praleidžia užsidaręs savo kambaryje.
Bendraukite su savo paaugliais, domėkitės jų gyvenimu. Kasdieną pasakykite, kad juos mylite. Neužduokite klausimų, į kuriuos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Klausinėkite taip, kad reikėtų paaiškinti ir atsiverti. Bendraukite su jais ne tik tada, kai juos reikia pataisyti. Nelaukite, kol jie padarys ką negerai. Pastebėkite, ką jie daro gerai, ir būtinai padrąsinkite. Melskitės su jais. Įeikite į paauglio pasaulį ir ten likite. Paaugliai atmuša išminties ir pataisymų granatas, kurias iš tolo mėto tas, kas nebuvo šalia.
3. Kalbėkite trumpai
Su paaugliu kalbėkite įdomiai ir apie esmę. Trumpai išlaikomą paauglio dėmesį išnaudokite perduodami išmintį ir pataisymus, o ne paskaitoms skaityti. Kai kurie iš mūsų nuolat nešiojamės „paskaitoms paruoštą medžiagą“ ir laukiame tinkamo momento tai panaudoti. Palikite tą medžiagą stalčiuje. Užduokite jiems jų dėmesį sužadinančius klausimus, kurie skatintų paauglius peržiūrėti savo norus ir pasirinkimus. Leiskite, kad juos apšviestų Dievo žodžio šviesa. Nustebinkite juos tiesa. Te išmintis žaižaruoja prieš jų akis. Neskaitykite moralų ir monologų. Verčiau įtraukite paauglį į nuoširdų pokalbį. Nesimėgaukite valdžia ir neakcentuokite savo teisės aiškinti jam ar jai, ką jie turi daryti. Kalbėkite su jais taip, kad būtų išaukštinta tiesa ir atskleistas jos grožis.
Augindami paauglius mes niekada nenuspėsime, ką atneš kiekviena diena. Tačiau kuo labiau suprantame savo paauglius, tuo labiau galime artėti prie jų pasiruošę, romia dvasia, o ne užvaldyti baimės.
Atmeskite tik į save orientuotą siekį išlikti, kuris pabrėžia, kad svarbu išgyventi vaikų paauglystę išsaugant sveiką protą ir darnią santuoką. Neturėtume siekti nieko kito, tik būti įrankiais Dievo, kuris daro svarbius dalykus mūsų vaikų gyvenime, rankose. Per daug neįsijauskite ir neužstrikite. Nesivelkite į asmeninius karus. Ištikimai neškite malonius išminties ir meilius pataisymo žodžius. Laikykite tai, kas vertinga, prieš paauglio akis ir pasitikėkite, kad Dievas paauglio širdyje sukurs meilę tiesai.
vertė Raimonda Jašinauskienė
_64x64_9de.jpg)
