Tėvo dekalogas

  1. Pagrindinė tėvo pareiga – mylėti savo vaikų motiną. Meilė yra šeimos pamatas. Ir ne teorinė, bet tikra, nuoširdi meilė. Be meilės sunku ištverti šeimos gyvenimo įtampą. Neįmanoma būti tėvais „iš pareigos“. Auklėdami tėvai turi veikti kaip darni komanda. Poroje, kaip ir su augančiais vaikais, darnus sutarimas, intymi sąjunga teikia malonumą ir skatina augimą, nes užtikriną tvirtą pamatą. Tėtis gali padėti mamai ją pavaduodamas, tada mama galės pailsėti ir skirti truputį laiko sau.
  2. Pirmiausia tėvas turi būti. Tėvo buvimas šeimoje patvirtina: „Jūs esate svarbiausi mano gyvenime.“ Pasak statistikos, vidutiniškai tėvai kasdien praleidžia mažiau nei penkias minutes su savo vaikais. Yra tyrimų, kurie nustatė ryšį tarp tėvo nutolimo nuo šeimos ir menko vaikų pažangumo mokykloje, žemo intelekto koeficiento, polinkio nusikalsti ir agresyvumo. Bet svarbu ne laikas, o efektyvus bendravimas. Tėvas turi kalbėtis su vaikais, diskutuoti apie darbą ir problemas, leisti vaikams aktyviai dalyvauti savo gyvenime. Ir pastebėti visus tuos mažus ir didelius signalus, kuriuos vaikai nuolat siunčia.
  3. Tėvas yra pavyzdys, net jei toks ir nesijaučia. Tėvo asmuo nepaprastai svarbus vaikui, jis jo atrama ir vadovas. Visų pirma kaip elgesio pavyzdys, kaip paskata pasirinkti tam tikras nuostatas, atsižvelgiant į kultūrinius ir korektiškumo principus. Trumpai tariant, tėvas yra garbingumo, lojalumo ir geranoriškumo modelis. Net jei jis šių bruožų nedemonstruoja ar juos neigia, vaikai kreipia didelį dėmesį į tai, ką tėvas daro, kaip jis tai daro, į priežastis, kodėl jis taip elgiasi. Labai svarbu garbingas ir sąžiningas tėvo elgesys.
  4. Tėvas užtikrina saugumą. Tėvas yra sargas. Visi šeimoje tikisi tėvo apsaugos. Tėvas saugo nustatytas taisykles, leistinas ribas, kartais ištardamas „ne“. O pastarasis geriausiai perteikia: „Aš tavimi rūpinuosi.“
  5. Tėvas drąsina ir teikia jėgų. Jis savo meilę parodo gerbdamas, įsiklausydamas, priimdamas. Toks tėvo elgesys tarsi sako: „Kad ir kas nutiktų, aš su tavimi!“ ir leidžia vaikui išsiugdyti gyvybiškai svarbų bruožą – pasitikėjimą savimi. Geras tėvas visada pasiruošęs padėti vaikams įveikti silpnybes.
  6. Tėvas prisimena ir pasakoja. Tėvo buvimas vaikams tarsi jauki sala „patyrus laivo katastrofą“. Tai gali būti koks nors nustatytas laikas, pavyzdžiui, vakarienė, kai šeima susiburia ir galima ramiai pasikalbėti. Mažais meilės ritualais geras tėvas moka sukurti akimirkas, kurios nusės vaiko atmintyje magiškais prisiminimais. Praeityje tėvas buvo vertybių nešėjas, bet seniau pakakdavo jas primesti. Šiandien jas būtina demonstruoti. Tačiau gyvenimo tempas kliudo tai daryti. Kaip gali pavykti ką nors perteikti vaikams, kai nėra laiko su jais net pasikalbėti, ramiai pabūti kartu, pasikeisti idėjomis, planais, nuomonėmis, atskleisti savo viltis, džiaugsmus ar nusivylimus?
  7. Tėvas moko spręsti problemas. Tėtis yra geriausias vedlys į išorinį pasaulį. Tėvo asmuo stipriausiai veikia vaikų sugebėjimą valdyti tikrovę, kontroliuoti pasaulį, kuriame gyveni, arba jam pasipriešinti. Tai svarbus vaiko asmenybės formavimosi elementas. Tėvas yra žmogus, kuris įteikia vaikams gyvenimo žemėlapį.
  8. Tėvas atleidžia. Tėvo atleidimas vaikui yra didžiausia, labiausiai laukiama ir giliausiai išgyvenama tėvo savybė. Jaunuolis, uždarytas nepilnamečių pataisos kolonijoje, pasakoja: „Tėvas šykštėjo man meilės ir supratingumo. Kai buvau mažas, jis mane labai mylėjo; vieną dieną padariau didelę klaidą; nuo tada tėvas daugiau neprieidavo prie manęs ir nepabučiuodavo, kaip darydavo anksčiau. Meilė, kurią jis man jautė, pradingo, man buvo trylika... Tėvas liovėsi mane mylėjęs tuomet, kai man to labiausiai reikėjo. Neturėjau nieko, kam galėčiau patikėti savo skausmą. Jis irgi kaltas, kad aš taip žemai nusiritau. Jei būčiau jo vietoje, elgčiausi kitaip. Nepalikčiau savo sūnaus sunkiausiu jo gyvenimo momentu. Pasitelkčiau supratingumą ir skatinčiau grįžti į teisingą kelią. Man viso to trūko.“
  9. Tėvas visada lieka tėvas. Net jei jis gyvena toli. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tėvą. Jausmas, kad tėvas tave apleido, pamiršo ar paliko, palieka gilią žaizdą, kuri niekada neužgyja.
  10. Tėvas yra tarsi Dievo atvaizdas. Būti tėvu yra didis pašaukimas, ne tik asmeninis pasirinkimas. Visi psichologiniai tyrimai teigia, kad tėvo asmenybė didžia dalimi nulemia vaiko susikurtą Dievo įvaizdį. Malda, kurios mus išmokė Jėzus, vadinasi „Tėve mūsų“. Su savo vaikais besimeldžianti mama yra gražus, bet gana įprastas dalykas. Akimirkos, kai tėvas meldžiasi kartu su šeima, palieka vaikų atmintyje neišdildomą pėdsaką.

Iš Bruno Ferrero knygos „Jūsų vaikai turi tik jus“. 2018, „Katalikų pasaulio leidiniai“

Nuotraukos autorė Priscilla du Preez | Unsplash

Bendrinti: