Kaip mes pasitinkame Kalėdas? Ramiai, be jaudulio? Nemanau... Juk Kalėdų dvasia ir magija, tas viliojantis ir jaudinantis antgamtinio gerumo jausmas aplanko ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Tai skirta visiems, bet ypač suaugusiesiems. Neduok Dieve, kada nors priprasti prie Kalėdų.
Pasaulyje turėjo nutikti kažkas nepaprasto, kad pagonys astrologai išsiruoštų į ilgą ir sunkią kelionę į Vakarus. Turėjo įvykti kažkas gero, kad nedoras karalius įsakytų išžudyti nekaltus kūdikius. Nutiko kažkas nepaprasto, kad visko matę avis ganiusieji piemenys išsigando ir, palikę savo bandas, išskubėjo ieškoti naujagimio... Ir Jį išvydę, negalėjo tylėti: Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu (Lk 2, 18).
Kristus – Viešpats
Šis I amžiuje įvykęs didis stebuklas, apie kurį skelbė angelai ir apie kurį verta pasakoti visiems, nusakomas žodžiais: Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus (Lk 2, 11).
Atėjo ne tik ilgai lauktasis Kristus, Mesijas, Pateptasis, apie kurį pranašavo pranašai ir kurio meldė Dievo tauta, atėjo pats Viešpats. Į Žemę atėjo pats Dievas. Pagaliau po šimtmečių laukimo pasirodė tikrasis Emanuelis – Dievas su mumis (Mt 1, 23).
Tai per daug įspūdinga naujiena, kad būtų galima iš karto viską apsakyti. Šio vaiko gyvenime diena iš dienos pildėsi pranašystės. Visos gyvenimiškos smulkmenos parodė, kad šis žmogus kažkaip dalijasi ir dieviškąja Jahvės, Izraelio ir tautų Viešpaties, tapatybe. Evangelijų puslapiai atveria ir viena istorija po kitos vis labiau įrodo, kad Tas, kuris taip akivaizdžiai yra žmogus, yra ir tikras Dievas.
Šis Žodis, kuris tapo kūnu (Jn 1, 14), yra tas pats Žodis, kuris pradžioje buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas <...>, ir visa per Jį atsirado (Jn 1, 1–3). Tiems piemenims ir magams tai buvo didis reginys. Bet taip pat ir mums tai stebuklas, kurio, žinodami šią tiesą ir gyvendami palaimintą gyvenimą, turėtume siekti patirti per kiekvienas Kalėdas.
Dievas su mumis. Ir ne tik... Viskas dar geriau. Jis atėjo mūsų gelbėti.
Kristus – Gelbėtojas
Per Kristų Dievas yra su mumis, ir tai ne pramoginis cirko triukas ar ne šokiruojantis įrodymas, kad Kūrėjas, jei tik nori, gali tapti kūriniu. Ne, šis stebuklas skirtas mums, kad būtume išgelbėti iš nuodėmės ir jos atnešamos pražūties.
Angelas skelbė: Šiandien <...> jums gimė Gelbėtojas (Lk 2, 11). Juozapui jis pasakė: Tu duosi (jam) vardą Jėzus, nes Jis išgelbės savo tautą iš jos nuodėmių (Mt 1, 21). Jėzus, hebrajiškai Yeshua, reiškia „Jahvė gelbsti“. Tas pats Dievas siuntė Mozę, kad išgelbėtų savo tautą iš Egipto. Įvairiais istorijos laikotarpiais Jis siuntė savo tarnus – Jozuę, teisėjus ir karalius, o dabar ateina pats, kad mus išgelbėtų.
Tačiau yra kai kas dar geriau.
Kristus – lobis
Pats Dievas ateina ne tik išgelbėti iš nuodėmių ir mirties, bet ir perkelti pas save. Kristus atėjo sumokėti aukščiausią kainą – Jis kentėjo ir mirė, kad mus nuvestų pas Dievą (1 Pt 3, 18), kad prisikėlęs Jis būtų didžiausia mūsų linksmybė (Ps 43, 4), didelis džiaugsmas, kuris apėmė pasaulį, kai tik Jis gimė (Lk 2, 10).
Pasak puritono Tomo Gudvino (Thomas Goodwin), Dievas, kuris tapo žmogumi ir atėjo į Žemę išgelbėti mūsų, turėjo „aukštesnių tikslų“. Visa tai, ką Jis atliko gyvendamas ir mirdamas, „nublanksta prieš Jo šlovę ir Jį patį kaip Asmenį. Jėzus kaip Asmuo yra vertingesnis už visa kita.“
Pats Jėzus yra didis džiaugsmas, dėl kurio ir visi kiti džiaugsmai, susiję su mūsų išganymu, yra tokie dideli. Prisikėlęs Kristus yra tas lauke paslėptas lobis (Mt 13, 44). Jis yra brangus perlas (Mt 13, 45–46). Jis yra ne tik Dievas su mumis, atėjęs mus išgelbėti, bet ir didžiausias mūsų džiaugsmas, lobis, kurio verta ieškoti, nes tik Jis – Dievas ir Žmogus – gali patenkinti mūsų sielas.
Kristaus šlovė
Tačiau Kalėdos nesibaigia malonumais. Prie džiaugsmą skelbusio angelo prisijungė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!“ (Lk 2, 14).
Jei norite, vadinkite tai kalėdiniu hedonizmu. Džiaugsmas, kurį Jis atnešė kaip Dievas-Žmogus, įgyvendina didįjį visos kūrinijos tikslą. Kalėdos atneša džiaugsmą, kuris kaip šviesa nušviečia visą tikrovę.
T. Gudvinas tęsia: „Pagrindinis Dievo tikslas buvo ne tai, kad Kristus ateitų į pasaulį dėl mūsų, bet kad mes ateitume pas Kristų... Viską, net patį atpirkimą, Dievas panaudoja tam, kad atskleistų Kristaus šlovę.“ Štai kaip įtaigiai Markas Džounsas (Mark Jones) parodo, kad Jėzus yra ne tik Viešpats ir Gelbėtojas, bet ir lobis: „Kristaus šlovė nėra priedas... Tai kulminacija visko, ką galime pasakyti apie Jo asmenį ir atliktą darbą, nes Jo šlovė yra svarbiausia priežastis, dėl kurios mes amžinai žavėsimės Kristumi... Jei išgelbėjimą mes iškeliame aukščiau už paties Kristaus šlovę, nepasakome visos tiesos...“
Šis kūdikis, kurio gimimą švenčiame per Kalėdas, yra Viešpats ir Gelbėtojas. Jis yra mūsų didysis lobis, o mūsų amžinas mėgavimasis Juo yra Jo šlovė ir tikslas, dėl kurio Dievas sukūrė pasaulį.
Kalėdos kalba ne tik apie Jo gimimą, kad būtume išgelbėti, bet ir apie tai, kad mes gyvename dėl Jo šlovės. Tu buvai sukurtas didžiam Kalėdų džiaugsmui!
Iš www.desiringgod.org vertė Žaneta Martingale
_64x64_9de.jpg)
