Helmutas Thielicke savo klasika tapusiame komentare apie Sūnaus palaidūno palyginimą pastebi, kad vyresnysis brolis pasipiktino „švaistūnišku“ brolio sutikimu, kurį surengė laukiantis tėvas. Panašiai kaip ir palyginimas apie vieną dieną dirbusius darbininkus (Mt 20, 1-16) kai kam gali būti „karti piliulė“, nes jame kalbama, kad tie, kurie vėlai pradėjo dirbti, gavo tokį pat atlygį kaip ir tie, kurie buvo ištikimi ištisą dieną.

Tą paskutinį ankstyvą gegužės rytą su vyru važiuodama į gimdymo namus žvelgiau į tekančią saulę ir galvojau, kokią gražią dieną mažylis pasirinko ateiti į šį pasaulį. Mintyse jau mačiau savo laimingos šeimos su trimis vaikais nuotrauką santuokos dešimtmečio proga. Mano širdis nenujautė nieko, kas mūsų visų laukė dar po keleto valandų…

Kaip mes žvelgiame į artimuosius ar draugus, kurie paliko tikėjimą? Ar žvelgiame į juos taip, kaip į sūnų palaidūną žvelgė tėvas, ar kaip vyresnysis brolis?

Kartkartėmis mes pamirštame, kad Reformacija mokyklomis rūpinosi ne mažiau nei bažnyčia ar šeima. Suvokdami išsilavinimo svarbą, kreipiant bažnyčią ir visuomenę link krikščioniškojo tikėjimo ištakų, Reformacijos šulai daug dėmėsio skyrė jaunosios kartos mokymui.

Mes gyvename pasaulyje, bet norime apsaugoti savo vaikus nuo neigiamos jo įtakos. Kaip apsaugoti vaikus ir ugdyti juos kaip Dievo karalystės piliečius?

Ar galėčiau pamiršti pirmojo mūsų vaiko gimimą? Buvo ankstus rytas, ir aš dar nebuvau visai pabudęs, bet ir per metų rūką mintyse aiškiai regiu kai kuriuos momentus. Pamenu, kaip siūliau Merei dar pamiegoti, nes buvo dar labai anksti, tačiau ji nesutiko.

Mes žinome, kad pyktis ir kartėlis trukdo mums artėti prie Dievo, bet kaip sužinoti, ar mes iš tikrųjų atleidome?

Jau daugelį amžių žmonės stebi moterų ir vyrų skirtumus. Kai kurie net sudaro skirtumų sąrašus. Štai vienas jų, kurį greičiausiai sudarė pirmokės mergaitės:

Žmonių baimė

Nėra kito pasirinkimo: arba turi visada rodyti tik išorę, arba atsiverti. Jei žmonėms patinka tik mūsų išorė, kurią rodome, bet ne tikrasis mūsų „aš“ - mes niekada iš tiesų nejausime tikro pasitenkinimo jų meile mums.

Primename pranešimą, kuris nuskambėjo 2007 metų spalio 12 d. LR Seime vykusioje konferencijoje „Šeima besikeičiančioje visuomenėje“. Anuomet jis sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Deja, grėsmės šeimos institucijai per tą laiką netapo menkesnės, todėl verta dar kartą įdėmiai perskaityti šį pranešimą.