Neseniai su vaikais patyrėme stebuklą. Neabejoju, kad kiekvienoje tikinčioje šeimoje tokių stebuklų nutinka ne vienas ir ne du… Kodėl apie tai nepapasakojus?

Kalėdos – ne vien šeimos šventė, tai viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, kuomet mes prisimename Viešpaties gimimą žmogaus kūnu.

Sutuoktinis pasakoja mums apie tai, kaip praėjo jo ar jos darbo diena, o mūsų akys toliau įsmeigtos į televizoriaus ekraną arba laikraštį.

Jeigu nori gerų permainų savo šeimoje, pirmiausia pasikeisk pats. Supratimas, ką reiškia „būti vyru“, amžiams bėgant sulaukė daug klaidingų aiškinimų.

Neseniai gavome laišką, kuriame Andžela rašo: Pastoriau Džonai, aš užaugau krikščioniškoje šeimoje ir visada svajojau ištekėti už gero krikščionio, kuris tikėtų panašiai kaip ir aš, vestų mane arčiau Dievo.

Biblinio mokymo apie santuoką esmė atsispindi teiginyje: Todėl vyras paliks savo tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona; ir juodu taps vienu kūnu (Pr 2, 24).

Pokalbio svarba
Prieš kelerius metus, kai mūsų vaikai dar buvo maži, palikome juos prižiūrėti seneliams, o patys susiruošėme atostogų į Škotijos Hailandą.

Kai meldžiamės už kitus žmones, nuostabūs dalykai pradeda vykti mūsų pačių širdyse. Jos ima minkštėti ir tirpti. Mes tampame pajėgūs nepriimti į širdį skaudulių ir atleidžiame, o galų gale, žiūrėk, net pamilstame tą, už kurį nuolat meldžiamės.

Puikiai prisimename pirmąjį kartą, kai į mus pagalbos kreipėsi viena sutuoktinių pora. Jiedu buvo susituokę šešiolika metų ir turėjo du vaikus. Mums paskambino vyras - verslininkas, kuriam puikiai sekėsi darbe ir kuris buvo gana aukštai užkopęs karjeros laiptais.

Pradedame spausdinti straipsnių ciklą apie santuoką pagal Nicky ir Sila Lee knygą „Santuokos vadovas“. Tai padės pasiruošti santuokai, ją puoselėti ir netgi, jei reikia „sulopyti“. Kviečiame skaityti visus, trokštančius ilgalaikių santykių šeimoje.