Bendravimo pagrindas – atvirumas ir sąžiningumas (II)

Žmonių baimė

Nėra kito pasirinkimo: arba turi visada rodyti tik išorę, arba atsiverti. Jei žmonėms patinka tik mūsų išorė, kurią rodome, bet ne tikrasis mūsų „aš“ - mes niekada iš tiesų nejausime tikro pasitenkinimo jų meile mums.
Kita vertus, atsiras baimė, kad tas žmogus, koks aš iš tikrųjų esu, nebus taip mylimas, kaip tas žmogus, koks, kaip visi galvoja, aš esu. Taigi spektaklis turi tęstis.

Keista, bet kai kuriems žmonėms tai gali teikti saugumo - nes jei dėl kokios nors priežasties juos atmeta, jie gali pasiguosti, kad tai vis tiek nebuvo jų tikrasis „aš“. Todėl jiems nereikia prisiimti visos atsakomybės: dėl to, kas gali būti neteisinga jų gyvenime, ir dėl to, kad dėtų pastangas ir keistųsi. Tai užburtas ratas ir norint iš jo išeiti reikia sąmoningai dėti pastangas, kartu daug melstis ir semtis stiprybės iš Šventosios Dvasios. Jei nesuteiki šanso kitam žmogui mylėti tikrąjį tavo „aš“, niekada nesužinosi, kad tai įmanoma.

Pirmiausia turi suprasti, kad tavo problemos šaknis - nuodėmė. Tavo baiminimasis būti atmestam iš tiesų yra žmonių baimė. Kas bijo žmonių, pakliūna į spąstus, kas pasitiki Viešpačiu, bus saugus. Daugelis ieško valdovo palankumo, bet teisingumas ateina iš Viešpaties (Pat 29, 25-26). Biblija vėlgi sako: Viešpaties baimė - išminties pradžia (Pat 9, 10). Dievas pritaria tam, kad mes uoliai siektume Jo baimės. Jei bijome teisingo Asmens, darysime teisingus darbus!

Ar jau pasidavei?

Jei tavo santuoka „serga“, privalai padaryti viską, kas yra tavo galioje, kad ji vėl būtų sveika. Jei pasiduodi ir mąstai: „Niekas man nepadės“ arba: „Tai niekada nepasikeis“, tu tiesiog pasirašai mirties nuosprendį savo santuokai.

Pirmiausia, turi prisiversti bendrauti. Gali atrodyti, kad tai vyksta per jėgą ir nenatūraliai, bet neleisk, kad tai atimtų tau drąsą. Kuo dažniau taip darysi, tuo lengviau bus tai pasiekti. Kai santuoka vėl „atsistos ant kojų“, tu džiaugsiesi, kad stengeisi. Nesvarbu, kad pradžioje gal kiek skaudės, bet santuokos išgydymas bus šlovingas!

Pagalvok apie sunkiai sergantį žmogų, maitinamą dirbtiniu būdu per žarnelę, nuvestą per jo burną į skrandį. Žinoma, kad nesmagu būti tokioje padėtyje ir, be abejo, labai nepatogu - bet jis juk išsaugomas gyvas! Kai jis ims sveikti, įgis jėgų ir galės valgyti pats, jis visą gyvenimą bus dėkingas tam „baisiam aparatui“ bei savo šeimai ir gydytojui, kurie mylėjo jį pernelyg stipriai, kad atiduotų mirčiai.

Keletas praktinių patarimų

Vieną dieną mano vyras parėjo namo ir paklausė: „Ką galėčiau padaryti, kad tu būtum laimingesnė?“ Aš negalėjau patikėti savo ausimis - tai buvo didysis mano šansas! Aš daug galvojau, bet nustebau, pamačiusi, kad tenoriu keleto dalykų (maniau, kad jų bus žymiai daugiau!). Tada to paties paklausiau Keito. Ir jis tesugalvojo porą dalykų. Mes abu nustebome, kad tokie maži mūsų įsiskaudinimai taip mus piktino ir buvo didesni už patį gyvenimą. Mano nuostabai, daugelį tų dalykų buvo labai lengva ištaisyti, įdėjus truputį pastangų. Nereikia ir sakyti, kad mes pradėjome tai daryti.

Tu taip pat gali pabandyti paklausti savo sutuoktinio, kaip galėtum jį padaryti laimingesnį. Atsakymas gali tave nustebinti. Tik čia norėčiau jus įspėti - neklausk to, jei nesi pasiruošęs(-usi) tai įvykdyti. Jei nesistengsi nuoširdžiai keistis, tai parodys, kad tu klausei nenuoširdžiai - ir jūs prarasite tarpusavio pasitikėjimą.

Kitas dalykas, ką galite padaryti, tai kiekvienas atskirai rašyti dienoraštį, kuriame galite išlieti savo mintis, aprašyti išbandymus ir palaiminimus - tada kiekvieną vakarą susėskite kartu ir pasidalinkite tuo, ką užrašėte. Kai įprasi atverti savo širdį, tau nebereikės rašyti dienoraščio, kad galėtum atsiverti - nors, tiesą sakant, nesvarbu, kaip jūs tai darote, svarbu, kad darytumėte.

Be to, melskitės drauge ir prašykite Dievo padėti jums artintis prie Jo ir vienas prie kito. Paprašyk Jo pagalbos - nustok ginti save ir atsiverk taip, kaip dar nebuvai atsivėręs. Neprarask drąsos, jei sutiksi kliūčių arba pamatysi, kad vienas iš jūsų arba abudu „automatiškai“ užsidarote. Ilgus metus jūs abu turėjote blogų įpročių, kurių reikia atsikratyti, ir visa tai nepasikeis per vieną naktį. Bet jei aptarinėsite savo nesėkmes, atleisite vienas kitam ir vėl pradėsite iš naujo, aš žinau, situacija greitai pagerės.

Jei tavo vyras arba žmona nepasiruošęs keistis, tada keisk savo gyvenimą. Jei iš tiesų veiksi, tavo pasiryžimas pasitikėti Dievu ir atsiverti gali įžiebti sutuoktinio entuziazmą ir padrąsinti jį žengti žingsnį ir bandyti keistis.

Būk geras…

Apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir ištverme. Būkite vienas kitam pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Kristus atleido, taip ir jūs atleiskite (Kol 3, 12-13).

Ketindamas(-a) išsakyti kitam nuoskaudas ar klaidas, kurias matai, būk labai konkretus. Kalbėk turėdamas nuostatą mylėti ir būti romus - pasiruošęs greitai atleisti ir užmiršti. Atmink, kad nuodėmė visada labiausiai skaudina Dievą, ir tavo tikslas yra matyti mylimąjį atstatytą į teisingą padėtį prieš Jį. Jei Dievas tau liepia ką nors pasakyti savo sutuoktiniui, o tu nenori atvirai jam to pasakyti - tai stabdo jo augimą Viešpatyje.

Daugelis temų yra labai subtilios ir apie jas sunku kalbėti. Pirmiausia melskis, kad Dievas tau parodytų teisingą laiką, duotų teisingus žodžius ir ruoštų tavo sutuoktinio širdį atvirai tai priimti. Nusiteik, kad ir tu gali klysti, ir norėk keistis. Suprask, kad net jei tau nepatinka visa, ką jis daro, tai nekeičia fakto, jog tu jį myli ir nori jį matyti augantį dievotumu ir vis labiau panašėjantį į Jėzų.

Jeigu tau kas nors sakoma, nesigink. Nepulk rodyti visų gerų darbų, kuriuos visai neseniai padarei, bet sąžiningai pabandyk pamatyti, kur buvai neteisus. Nebandyk teisinti savo nuodėmės, bet suprask, kad padarei keletą neteisingų pasirinkimų, kurie įskaudino Dievą ir aplinkinius. Būk greitas pripažinti klaidas ir dėl jų atsiprašyti. Jei prie tavęs sunku prieiti, tu daraisi piktas ir irzlus, kai tau parodomos tavo problemos, tu sugriausi pasitikėjimą ir atvirumą, kurio taip desperatiškai sieki. Jei kiti bijo prieiti prie tavęs, jie neis! Niekas nenori eiti į urvą, pilną piktų liūtų!

Kas nėra atvirumas ir sąžiningumas

Atvirumas ir sąžiningumas neleidžia tau nuodėmiauti. Richardas Shellis Teyloras savo knygoje „Gyvenimo disciplina“ apibendrina tai, sakydamas: „Kai kurie žmonės didžiuojasi savo atvirumu: „Kalbu tai, ką galvoju“, - giriasi jie. Tačiau Biblija sako, kad ir kvailiai taip elgiasi. Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko (Pat 29, 11). Atvirumas iš tiesų yra gera savybė, kai neprarandamas protas, taktiškumas ir diskretiškumas. Tačiau jis tampa baisia nedorybe, kai žmogus nebesuvaldo minčių protrūkio, nesuvokia laiko, vietos ar visai nekreipia dėmesio į žmonių jausmus. Yra tokių, kurių žodžiai lyg kardo dūriai, bet išmintingo liežuvis gydo (Pat 12, 18).

Te tavo tikslas būna atnešti išgydymą ir sutaikinimą, padrąsinti tuos, kuriuos myli, ir tarnauti Jėzui dar nuoširdžiau bei prasmingiau. Ieškok Dievo, kad būdamas atviras išlaikytum pusiausvyrą tarp išminties ir meilės, pusiausvyrą, kuri nekompromituoja tiesos.

Dievo pavyzdys

Turi atsiminti, kad iš savo santuokos negausi daugiau, negu į ją investuosi. Nieko nėra blogiau, kaip gyventi vienuose namuose ir net miegoti su žmogumi vienoje lovoje, o iš tiesų būti už milijonų mylių nuo jo. Tau reikia žiūrėti į Dievą kaip į tobulą pavyzdį. Pagalvok, kokius artimus ryšius Jis turi su savo Sūnumi Jėzumi ir Šventąja Dvasia. Jiems neiškyla bendravimo problemų, nes jų draugystės pagrindas - giliausia meilė. Mes buvome sukurti pagal Dievo atvaizdą, taigi ir mums buvo numatyta patirti meilės santykius. Iš tiesų, Jėzus mirė tam, kad atstatytų mūsų ryšius - pirmiausia su Dievu,  o paskui - su kitais žmonėmis.

Gali ištikimai bandyti žengti tuos žingsnius, apie kuriuos kalbėjau, norėdamas patobulinti savo santuoką, bet rezultatai bus laikini, jei svarbiausias tau nebus santykis su Dievu. Tik šie santykiai palaikys gyvenimą keičiančią jėgą, kuri reikalinga tam, kad pokyčiai išliktų. Jei nori savo santuoka (ar kitais santykiais) pašlovinti Dievą, Jis sudarys galimybę tai padaryti. Niekada nepatirsi tikros laisvės Viešpatyje arba tikros laimės, kol nesusiremsi su šia problema ir Jėzaus padedamas jos neįveiksi!

Iš www.lastdaysministries.org
vertė Asta Glinskaitė