Sėkmingą santuoką atrakina.... Evangelija (garso įrašas)

Spalio 3–10 d. krikščionių bendrijoje „Tikėjimo žodis“ viešėjo Kalifornijos „Foothill“ bažnyčios pastorius ir brangus mūsų bičiulis Chrisas Lewisas su žmona Michele. Chrisas patarnavo ne viename Lietuvos mieste ir dalyvavo skirtinguose renginiuose: „Pagrindinės XVI a. Reformacijos idėjos ir jų paplitimas Lietuvoje“ Panevėžyje (įrašai), „Karti saldi Evangelija krikščionio kasdienybėje“ Vilniuje (1 dalis, 2 dalis, 3 dalis), taip pat Kuršėnuose, Kaune. Viešnagę baigė svečio seminaras šeimoms (Panevėžyje) „Santuoka ir Evangelija“.

Remdamasis savo ganytojiškos tarnystės patirtimi Chrisas teigė, kad krikščionys nėra abejingi savo santuokai – jie siekia ją išsaugoti ir stiprinti, tik dažnai nežino kaip tai padaryti.

Paulius rašo, kad santuoka – tai didelė paslaptis, tačiau atskleidžia ją  Laiško efeziečiams 4 sk. ir 5 sk. Jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas, kaip ir Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją save... Todėl žmogus paliks tėvą bei motiną ir susijungs su savo žmona, ir du taps vienu kūnu. Tai didelė paslaptis, – aš tai sakau, žvelgdamas į Kristų ir bažnyčią (Ef 5, 25, 31-32). Santuokos paslaptis nėra tiesiog darni dviejų žmonių sąjunga, o tai, kad sutuoktiniai turėtų elgtis vienas su kitu taip, kaip su mumis pasielgė Kristus. Jis atsisakė savo dieviškumo ir tapo žmogumi. Jis mirė savo paties norams ir žiūrėjo į mūsų poreikius. Galiausiai Jis už mus atidavė savo gyvybę. Įsteigdamas santuoką, Dievas jau mąstė apie Kristų ir bažnyčią, todėl Kristaus ir bažnyčios santykiai yra geriausias veiksmingos santuokos pavyzdys. Daryk savo sutuoktiniui tai, ką Dievas tau padarė Kristuje, o visa kita bus pridėta.

Kaip tai padaryti praktiškai. Atsakymas slypi kitoje to paties laiško eilutėje: Būkite 1) malonūs, 2) gailestingi, 3) atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje atleido jums (Ef 4, 32). Dievas nereikalauja iš mūsų to, ko nedavė Kristuje, ko nebūtume pajėgūs padaryti.

Ką reiškia būti maloniais santuokoje? Nepamiršti paslaugumo, na, kad ir tokios malonios smulkmenos kaip puodelis kavos, skirti laiko vienas kitam, maloniai bendrauti. Visi šie dalykai atrodo paprasti santuokos pradžioje, bet metams bėgant tarsi išnyksta, ir sutuoktiniai, užuot buvę malonūs, tampa šiurkštūs vienas kitam. Tuomet svarbu atminti, kad Dievas niekada nenustoja būti mums malonus ir aukotis.

Būti gailestingiems – tai būti švelnios širdies ir jautrios sielos. Dalintis su sutuoktiniu skausmu ir džiaugsmu. Gailestingumas – tai giliai viduje slypinti atjauta, kurios Jėzus buvo kupinas žmonėms. Atminkime, kad Dievas mato mūsų netobulumą ir nesiliauja būti gailestingas (Ps 103, 13). Ar žvelgiant į sutuoktinį mano ir tavo širdis išlieka minkšta?

Kaip išlaikyti minkštą širdį? Atleisti vienas kitam, atleisti nuolat, neskaičiuojant kartų. Atleisti nedelsiant – tegul neatleidimas nesupūliuoja širdyje, nes taip santuokoje lengva tapti svetimais žmonėmis. Nėra dalykų, kurie žeistų labiau neatleidimas.

Taip pat svarbu atminti, kad atleisti – nereiškia užmerkti akis prieš nuodėmę. Priešingai, atleidimas mato nuodėmę, ją įvardija ir pridengia. Atleidimas nėra pigus. Dievui jis kainavo Sūnų, Jėzui – gyvenimą. Mums jis kainoja savo išdidumą. Kaip suvokti jo jėgą ir svarbą? Tik suprantant savo širdyje, kad Dievas Kristuje atleido mums. Juk kitų žmonių nuodėmės mūsų atžvilgiu nėra didesnės už mūsų nuodėmes prieš Dievą. Kurias Jis mums atleido ir nebeįskaito.

Taigi malonės, gailestingumo ir atleidimo Evangelija yra vienintelis ir tikrasis sėkmingos santuokos raktas. Pasukime jį, aukodami vienas kitam savo gyvenimus ir tarnaudami vienas kitam, kaip tai padarė Kristus dėl Bažnyčios.

Čia galite perklausyti viso pamokslo GARSO ĮRAŠĄ.

Bendrinti: