Kaip atrodo laiminga santuoka?

1997 m. vienai kompanijai grėsė žlugimas. Tuo metu naujokė kompanija Apple galėjo tapti tik Silicio slėnio istorija, tačiau netikėtai atsiradus investuotojui, kuris investavo apie 150 mln. dolerių, kompanija vėl galėjo giliai kvėpuoti. Investicijos leido visai kompanijai ir grįžusiam jos generaliniam direktoriui Styvui Džobsui eiti pirmyn, galvoti ir kurti. Kas buvo tas investuotojas? Microsoft įkūrėjas ir direktorius, didžiausias Apple konkurentas Bilas Geitsas. Kai ši žinia pasklido, Styvas Džobsas MacWorld konferencijoje Bostone, pasakė: „Mums reikia pakeisti nuostatą, kad kompanija Apple laimės tik tuomet, jei kompanija Microsoft pralaimės.“

Tiek Džobsas, tiek Geitsas suprato, kad jų kompanijos turės daugiau galimybių išlikti ir klestėti, jei jų konkurentai rinkoje darys pažangą.

Kai galvojate apie esamą ar būsimą santuoką, kas, jūsų nuomone, padeda santuokai klestėti? Kuriuos aspektus iš Pauliaus himno apie meilę (1 Kor 13, 1–13) jūs įvardintumėte kaip svarbiausius? Manau, kad  kaip Styvas Džobsas niekada nebūtų nuspėjęs, kad didžiausias jo varžovas taps jo žlungančios kompanijos gelbėtoju, taip ir jūs nepasakytumėte, kad konfliktas su sutuoktiniu gali būti svarbus komponentas, didinantis jūsų santuokinę laimę. S. Džobsas žinojo, kad kompanijos Apple gyvavimas negali būti tapatinamas su Microsoft kompanijos žlugimu. Ir mes turime suprasti, kad tikrasis santuokos žavesys nėra sietinas su visišku konfliktų nebuvimu.

Sveikai reaguodami į konfliktus, mes augame, esame gludinami, formuojami ir pašventinami. Tai – sveika įtampa. Tačiau dažnai tikime posakiu „be skausmo nėra naudos“, kuriuo vadovaujamės už santuokos ribų. Žinome, kad sportuojant, per treniruotes, tenka patirti ir skausmo, bet taip mes tampame judresni, greitesni ir stipresni. Mes suprantame, kad norint ką nors nukalti iš geležies reikia kaitrios ugnies ir tvirto priekalo. Tačiau gyvendami santuokoje mes vengiame konfliktų, tarsi tai būtų nepageidautinas šlamštas, kurį reikia išmesti. Visgi, konfliktas yra tarsi didinamasis stiklas, per kurį mes įžvelgiame stebuklingą meilės galią – ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria (1 Kor 13, 7).

Skirtingos nuomonės ir pasitikėjimas

Jei leidžiate sutuoktiniui turėti kitokią nei jūsų nuomonę, tai liudija, kad jūsų pasitikėjimas vienas kitu glūdi gerokai giliau nei keli argumentai. Tai kalba apie kantrios meilės, kuri neišpuiksta ir nesidžiaugia neteisybe, grožį (1 Kor 13, 4–6). Sveika reakcija į kitokią nuomonę rodo, kad jūs ne tik darote, kas liepta, bet jūsų pasitikėjimas siekia kur kas toliau. Pokalbiuose, kurių metu siekiama ką nors išsiaiškinti, rasti bendrą kalbą, jaučiama kiek didesnė įtampa, bet tai rodo, jog jūs suprantate, kad laimė šeimoje nėra tik nuolatinio pritarimo, tuščių komplimentų, besąlygiško paklusnumo ar nuolatinės pakilios būsenos produktas. Pasitikėjimas, kuris atsiskleidžia diskutuojant, svarstant klausimus, juokiasi iš nesaugumo.

Kai su meile pataisome sutuoktinį ar išsakome kitokią nuomonę, atsiskleidžia Evangelijos grožis ir mūsų įsipareigojimų santuokos sandorai tikrumas – mes neturime bijoti nepastovios meilės. Sveiki pokalbiai, išdėstant skirtingas nuomones, gali atnešti saugumo jausmą ir padėti suvokti, kas mes esame ir kaip esame mylimi. Kai pasitikime sutuoktinio meile mums ir jis / ji pasitiki mūsų meile, net ir turėdami skirtingas nuomones tam tikrais klausimais mes galime laisvai kvėpuoti. Skirtingos nuomonės ar pastabos, pataisymai nėra „blogiukas“ pasakoje, kurioje aklas palaikymas ir pritarimas yra pagrindiniai herojai. Tai klaidingas mūsų pačių susikurtas suvokimas.

Evangelijos pagal Matą 18 skyriuje Jėzus aiškino, kad mes turime kalbėtis su broliais ir sesėmis, kartais ir parodyti jų kaltes. Saliamonas patarlėse sako, kad išmintingo asmens žodžiai gydo (Pat 12, 18). Apaštalas Paulius moko mus žiūrėti kitų žmonių interesų. Tad turime savęs paklausti: „Ar tai, ką aš noriu pasakyti, jiems bus naudinga? Ar tai padės jiems siekti dievotumo ir šventumo?“ Jei atsakymas yra taip, mes turime tai daryti. Bet visuomet atminkime ir apaštalo Jokūbo žodžius: Kiekvienas žmogus tebūna greitas klausyti, lėtas kalbėti, lėtas pykti (Jok 1, 19).

Jei elgsimės teisingai, nedideli nesutarimai gali atverti didesnį grožį. Aktorius Denzelis Vašingtonas yra pareiškęs: „Lengvas kelias kelia didesnį pavojų progresui nei sunkus.“ Kai sprendžiame nesutarimus, Dievas mus apvalo, gludina ar aštrina.

Nesutarimai atskleidžia mūsų poreikius

Iki antrojo Kristaus sugrįžimo, kai atsivers naujos kūrinijos grožis, santuokoje tiek vyrui, tiek žmonai  nuolat tenka kovoti su nuodėme. Nesutarimų metu tai puikiai matome. Nesutarimai rodo mūsų nuolatinį poreikį būti apvalytiems ir pašventintiems Jo galia, Kristui veikiant mumyse ir mūsų santuokose. Nes tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas (1 Tes 4, 3).

Mūsų nesutarimai rodo, kad drauge su kūrinija laukiame galutinio mūsų kūno atpirkimo, kad kasdien esame vis atnaujinami. Tai rodo, jog, nepaisant to, ką žmonės mano apie gyvenimą santuokoje, mūsų širdyse dar turi būti atliktas didelis darbas. Tik Kristumi galime pasitikėti, kad Jis keis mus ir mūsų sutuoktinį. Išmintingi patarimai ar aštresni kritikos ar pataisymo žodžiai primena mums, kad mes visi vis dar keičiamės  ir mums visiems nuolatos dar reikalinga malonė.

Psalmės autorius rašė: Tobulas Viešpaties įstatymas, jis gaivina sielą. Viešpaties liudijimas tikras, išminties moko paprastuosius. Viešpaties nuostatai teisingi, jie džiugina širdis. Viešpaties įsakymas tyras, akims duoda šviesybę. Viešpaties baimė gryna, ji išlieka per amžius. <...> Kas pastebi savo klaidas? Nuvalyk nuo manęs man nežinomas kaltes. Savo tarną apsaugok nuo akiplėšiškumo, kad nuodėmės manęs nepavergtų. Tada būsiu doras ir išvengsiu didelių nuodėmių. Tepatinka Tau mano lūpų žodžiai ir mintys mano širdies, Viešpatie, mano stiprybe, mano Atpirkėjau (Ps 19, 7–14).

Kaip rašo apaštalas Paulius, mes gyvendami kūne vis dar kovojame su nuodėme: Aš net neišmanau, ką darąs, nes darau ne tai, ko noriu, bet tai, ko nekenčiu. O jei darau tai, ko nenoriu, tada sutinku, kad įstatymas geras. Tada jau nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė. Aš juk žinau, kad manyje, tai yra mano kūne, nėra jokio gėrio. Gero trokšti sugebu, o padaryti – ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. O jeigu darau, ko nenoriu, tada nebe aš tai darau, bet manyje gyvenanti nuodėmė. Taigi aš randu tokį įstatymą: kai trokštu padaryti gera, prie manęs prilimpa bloga. Juk kaip vidinis žmogus aš gėriuosi Dievo įstatymu. Bet savo nariuose matau kitą įstatymą, kovojantį su mano proto įstatymu, ir paverčiantį mane belaisviu nuodėmės įstatymo, kuris yra mano nariuose. Vargšas aš žmogus! Kas išlaisvins mane iš šito mirties kūno! Bet ačiū Dievui – per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų! (Rom 7, 15–25).

 

 

 

 

Sveiki nesutarimai, gyvenimo pulsas mūsų šeimose rodo kokia gyvybiškai svarbi yra Jėzaus malonė. Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė. Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė (Rd 3, 22–23).

Atsiskleidžianti Evangelija

Svarbiausia, kad visi sveiki nesutarimai ar konfliktai – tiek tie, kuriuos patiriame dabar, tiek tie, su kuriais susidursime ateityje, – atskleidžia mums šlovingą beviltiškų nusidėjėlių išgelbėjimą per Kristų (Rom 5). Net jei mes klystame, klumpame, netinkamus žodžius pasakome netinkamu metu, Dievas primena mums, kad yra mums įsipareigojęs ir niekada savo aikštingos nuotakos nepaliks: Jis pats yra pasakęs: „Niekad Aš tavęs nepaliksiu ir nepamiršiu“ (Hbr 13, 5).

Ši tiesa atsiskleidžia visada – ir tuomet, kai nesutarimus pavyksta išspręsti, ir tuomet, kai pastangos būna ne itin sėkmingos. Mūsų santuoka šaukiasi Jėzaus malonės ir Jo gailestingumo, nes mes patys negalime  pasikeisti ir tapti geresni. Mūsų meilė ir rūpinimasis sutuoktiniu sunkių pokalbių metu liudija tiek mums, tiek mūsų sutuoktiniams ir aplinkiniams, kad Dievas amžiams įsipareigojo veikti savo jėga tuomet, kai mes esame silpni, ir nepalikti mūsų net tuomet, kai esame nusiminę ar nusivylę Juo. Prisiminkime Viešpaties žodžius Pauliui: Pakanka tau mano malonės, nes mano stiprybė tampa tobula silpnume (2 Kor 12, 9). Jis myli mus, nepaisydamas mūsų pykčio ir skundų.

Kai ši tiesa atsiskleis ir mūsų santuokoje, mes patirsime nuolat augantį džiaugsmą ir pasitikėjimą. Kai, konfliktui ar nesutarimams pasibaigus, mūsų sutuoktinis apsikabins ir pabučiuos mus į skruostą, tai bus akivaizdus Evangelijos priminimas, kad mes, kaip sutuoktiniai, esame įsipareigoję ir mūsų meilė nepajudinama.

Dievas pažįsta mus asmeniškai ir niekur mes nuo Jo nepasislėpsim. Viešpatie, Tu ištyrei mane ir pažįsti. Tu žinai, kada keliuosi ir kada atsisėdu, Tu supranti mano mintis. Matai, kada vaikštau ir kada ilsiuosi; žinai visus mano kelius.<...> Kur nuo Tavo dvasios aš pasislėpsiu, kur nuo Tavo veido pabėgsiu? Jei užkopčiau į dangų, Tu ten. Jei nusileisčiau į pragarą, Tu ten. Jei aušros sparnus pasiėmęs nusileisčiau, kur baigiasi jūros, ir ten Tavo ranka vestų mane ir laikytų Tavo dešinė. Jei sakyčiau: „Tamsa teapdengia mane“, naktis aplinkui mane šviesa pavirstų. Tamsa nepaslepia nuo Tavęs, Tau net naktį šviesu kaip dieną (Ps 139, 1–3. 7–12). Jis lydės ir rūpinsis mumis, nepaisydamas mūsų klaidų ir nesėkmių (Oz 2, 14–23). Šį Dievo charakterio grožį mes ir atrandame, kai mūsų šeimose kyla audros.

Pastorius Louie Giglio sako: „Kristuje konfliktas, nesutarimai yra ne trikdis, o kelias į gilesnį intymumą.“ Ir keliaudami šiuo keliu, atrasdami ir patirdami Evangelijos džiaugsmą savo šeimose, mes galime ilsėtis ir būti saugūs.

www.relevantmagazine.com

vertė Raimonda Jašinauskienė

Bendrinti: