Kaip puoselėti artimą ryšį su sutuoktiniu

„Mes tiesiog nebejaučiame turintys ryšį vienas su kitu...“ Taip jautėsi jie abu. Kažkuriuo bendro gyvenimo periodu jų judėjimo trajektorija ėmė išsišakoti į dvi lygiagrečias trajektorijas, todėl dabar jie jautė paraleliai gyvenantys savo atskirus gyvenimus ir neišgyvenantys intymaus tarpusavio ryšio. Kaip galima išspręsti šią „ryšio praradimo“ problemą?

Dažniausiai bendrumo nebuvimą žmonės pajaučia, kai sunkumų kyla jų intymiame gyvenime, nors tarpusavio ryšio silpnėjimą gali nulemti daugybė priežasčių. Kai kurios jų yra pakankamai subtilios, vidinės, itin įtempto ir užimto šeimos gyvenimo pasekmė. Kitos yra akivaizdžios ir apgalvotos, pavyzdžiui, kai intymumo vengiama siekiant už ką nors atmokėti, atkeršyti. Kad ir kokios būtų priežastys, intymumui pradėjus blėsti gali būti labai sunku tą ypatingą ryšį atkurti. Vienas iš būdų, galinčių padėti spręsti tarpusavio ryšio sunkumus, – suprasti, kad tai daugialypis dalykas. Egzistuoja penki skirtingi artumo tipai, ir tik tuomet, kai puoselėjami visi šie komponentai, santuokinis gyvenimas spinduliuoja ypatingą artumą.

​​​​​​​1. Dvasinis artumas

Pirmasis, pamatinis intymumo tipas – dvasinis intymumas. Tai tarsi centras, iš kurio kyla visi kiti santuokinio artumo komponentai. Jeigu išgyvename dvasinį artumą, nebūsime labai pažeidžiami ir kitose  srityse (žinoma, būna skirtingų intymumo lygių), gebėsime lengviau atkurti artumą. Dvasinis artumas tarpsta drauge studijuojant Dievo žodį ar šlovinant Dievą, meldžiantis vienam už kitą. Dievo žodis yra tarsi maistas mūsų dvasiai: Žmogus gyvens ne viena duona, bet kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Dievo lūpų (Mt 4, 4; Įst 8, 3). Laikydamiesi tos pačios dvasinės dietos, galime tikėtis tolygaus abiejų sutuoktinių augimo – ir svarbiausia – augimo kartu, o ne atskirai.

Liaudies išmintis byloja, kad šeimos, kurios kartu meldžiasi, išlieka kartu, ir taip iš tiesų vyksta. Svarbu   ne tik melstis fiziškai abiem esant kartu, bet ir asmeninės maldos metu mąstyti vienam apie kitą (ir ne tik prašant Dievo pakeisti kitame tai, kas jus erzina).

Šlovinimas yra nuostabiai suartinantis veiksmas suartinantis Jėzų mylinčių žmonių širdis vieną su kita ir su Dievu. Žinoma, yra pateisinamų priežasčių, kai sutuoktiniai negali šlovinti drauge (pavyzdžiui, kai vienas prižiūri vaikus ar gieda bažnyčios chore), bet jeigu norite išgyventi stiprų artumą, vertėtų kartais atidėti kitus užsiėmimus ir, sutelkus visą dėmesį, siekti dvasinio artumo su sutuoktiniu.

2. Artumas leidžiant laiką drauge

Kitas intymumo komponentas – artumas, išgyvenamas drauge leidžiant laiką, kartu ką nors veikiant. Veikla gali būti pasyvesnė (pavyzdžiui, drauge spręsti kryžiažodžius), bet gali būti ir labai intensyvi ar net ekstremali (pavyzdžiui, pasiryžimas sportuoti ar sklandyti), bet bendra veikla neišvengiamai stiprina tarpusavio ryšį.

Labiausiai šis artumo tipas vystomas pačioje santykių pradžioje, kai abu partneriai vien tik norėdami   leisti laiką drauge siekia ištrūkti iš jiems įprastos komforto zonos ir užsiimti su mylimuoju bendra veikla. Tačiau, kai buvimas drauge tampa norma, o ne išimtimi, mūsų motyvacija užsiimti ne itin mus dominančia veikla gali stipriai sumenkti. Dar daugiau, kai gyvenimas dėl darbų, vaikų, namų priežiūros ar kitų dalykų tampa sudėtingesnis, galimybės pramogauti, užsiimti atpalaiduojančia veikla yra apribojamos ir tokios veiklos kaina stipriai išauga. Vis dėlto Dievas sukūrė mus mėgautis gyvenimu – ypač kartu su savo sutuoktiniu: Džiaukis gyvenimu, kurį tau Dievas davė, kartu su žmona, kurią myli. Tokia yra tavo gyvenimo dalis šiame pasaulyje (Ekl 9, 9). Sutuoktiniams būtina drauge juoktis ir žaisti, ypač atsitiesus po sunkaus darbo ar ašarų kupino laikotarpio.

3. Intelektualusis intymumas

Trečioji rūšis – intelektualusis intymumas. Šis ryšys tarp sutuoktinių stiprėja diskutuojant ir aptariant įvairius dalykus. Pokalbių temos gali būti įvairiausios – lengvos (apie patikusį filmą) ar sudėtingesnės (apie politiką), bet proto mankšta“ taip pat stiprina sutuoktinių santykius.

Panašiai, kaip ir artumas drauge leidžiant laiką, taip ir intelektualusis artumas stipriausiai puoselėjamas ir išgyvenamas santykių pradžioje. Dažniausiai taip yra todėl, kad siekiama pažinti vienas kitą, suprasti vienas kito požiūrį į įvairius dalykus. Po kurio laiko sutuoktiniai dažnai pradeda manyti, kad jau žino partnerio požiūrį beveik kiekvienu klausimu, ir liaujasi tyrinėti vienas kito intelektualųjį pasaulį. Tačiau ir tuomet, kai sutuoktinis jau gali nuspėti savo partnerio nuomonę, labai svarbios detalės. Nesvarbu, kad viena ar kita tema jau ne kartą kalbėta, beveik visada galima atrasti naujų detalių, naujų įžvalgų. O rezultato, kuris pasiekiamas tobulinant šią artumo rūšį, tikrai verta siekti.

​​​​​​​​​​​​​​4. Fizinis artumas

Ketvirtasis tipas – fizinis artumas. Būtent šį komponentą žmonės dažnai išskiria kaip pagrindinį ir būtent tai pagalvoja, išgirdę žodį „intymumas“. Žinoma, tai susiję su seksualiniais santykiais, bet jais neapsiriboja. Fizinis artumas – tai ir laikymasis už rankų, apsikabinimas, prisiglaudimas. Kartais šie dalykai gali nuvesti prie  seksualinių santykių, bet ne visada, ir būtent dėl to vyrai dažnai skundžiasi.

Dažnai bet kokį fizinį kontaktą vyrai supranta kaip ženklą, kad moteris nori seksualinių santykių, o moterims kartais reikia tiesiog apkabinimo. Vyrams ši artumo rūšis visgi yra svarbiausia iš visų. Didžiausią artumą su sutuoktine vyrai pripažįsta jaučiantys tuomet, kai daugiausia dėmesio skiriama fiziniam (ypač seksualiniam) artumui. Krikščionims tai ne naujiena, nes Patarlių knygoje Dievas ragina vyrą džiaugtis savo žmona: Tebūna tavo šaltinis palaimintas ir džiaukis su savo jaunystės žmona. Ji kaip miela stirna, kaip grakšti elnė. Tegul jos krūtys tenkina tave visą laiką, nuolat mėgaukis jos meile (Pat 5, 1819).

​​​​​​​5. Emocinis artumas 

Penktasis intymumo tipas – emocinis artumas. Tai – dalijimasis savo patirtimis. Vyrai nuolat grumiasi su emocijomis ir labiau vertina intelektualųjį intymumą. Tačiau intelektualusis intymumas apima pokalbius konkrečiomis temomis, ir čia dominuoja mintis, o emocinis artumas yra susijęs su įvairiomis patirtimis, išgyvenimais, emocijomis. Vyrai retai geba apibūdinti savo emocijas ir jaučiasi nejaukiai, kai „prabyla“ jausmai. Taip pat vyrai dažnai nesupranta savo žmonų, galvodami, kad žmona tik nori išsisakyti, kai iš tiesų dažnai moteris nori, kad vyras ją užjaustų, paguostų, susitapatintų su jos jausmais.

Nepaisant visko, vyras yra pašauktas rūpintis savo žmonos širdimi, kaip žmona yra pašaukta rūpintis vyro seksualiniu gyvenimu. Kaip jau minėta, stipriausiai intymumą vyras išgyvena per fizinį artumą su žmona, o moteriai itin didelę reikšmę turi emocinis artumas. Todėl, vos pamatęs Ievą Adomas ne nusivedė ją į lovą, bet sukūrė meilės posmą: Tada Adomas tarė: „Štai kaulas iš mano kaulų ir kūnas iš mano kūno! Šita bus vadinama moterimi, nes iš vyro ji paimta“ (Pr 2, 23).

 

Artumo ir saviizoliacijos ciklai

O dabar – „linksmoji“ dalis: kai vyras jaučiasi praradęs artimą bendravimą, jis stengiasi tai kompensuoti fiziniu intymumu – jis kviečia pramogauti, drauge kur nors praleisti laiką, tikėdamasis, kad bendros pramogos taip suartins, kad bendravimas baigsis lovoje. Tačiau artimo ryšio stygių išgyvenanti moteris siekia atkurti emocinį bendrumą, pasitelkdama intelektualųjį artumą (pokalbį pradėjusi nuo bet ko, ji tikisi jį baigti pokalbiu apie jausmus ir išgyvenimus). Abu sutuoktiniai supranta, kad artimas tarpusavio ryšys išblėso, bet bando šią problemą spręsti visiškai skirtingais būdais. Tokią situaciją viską komplikuoja dar vienas dalykas – vyrai tik po fizinio artumo išgyvena tokią būseną, kai gimsta noras išsikalbėti apie savo jausmus, o moterys nepageidauja jokio fizinio kontakto, jeigu jos emociškai nesijaučia saugios.

Tokiu atveju sutuoktiniai atsiduria saviizoliacijos cikle, kai jų asmeniškai išgyvenama tuštuma yra svarbesnė už sutuoktinio būseną. Todėl krikščionys turi paliepimą mylėti vienas kitą, net jeigu ir yra skaudinami, ir tik šis paliepimas gali padėti išsivaduoti iš tokios saviizoliacijos ir nuvesti prie intymumo, kai sutuoktinio poreikiai iškeliami aukščiau už savus: Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip Aš jus pamilau, kad ir jūs mylėtumėte vienas kitą. Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus (Jn 13, 3435). Jūs, broliai, esate pašaukti laisvei! Tiktai tenebūna ši laisvė proga kūnui, bet meile tarnaukite vieni kitiems <...>. Nešiokite vieni kitų naštas, ir taip įvykdysite Kristaus įstatymą (Gal 5, 13; 6, 2). Su visu nuolankumu bei romumu, su ištverme pakęsdami vienas kitą meilėje (Ef 4, 2). Visų pirma karštai mylėkite vienas kitą, nes meilė uždengia gausybę nuodėmių. Būkite tarpusavyje svetingi be murmėjimo. Tarnaukite vieni kitiems kaip geri visokeriopos Dievo malonės tvarkytojai, sulig kiekvieno gautąja dovana (1 Pt 4, 810).

Rūpinkitės savo sutuoktiniu, ganykite jo sielą meilės ganyklose, net jeigu ir pats (pati) jaučiate tuštumą, tik tai gali padėti atkurti tikrą ir tvirtą tarpusavio ryšį. Toks artumas gali mums suteikti tikrai kur kas daugiau nei drungni ir neaiškūs momentiniai jausmai ar santykiai. Tai padės mums įsitvirtinti meilėje Tam, su kuriuo esame sujungti visai amžinybei, Dievui.

​​​​​​​

Iš www.desiringgod.org

vertė Jurgita Ratautienė

Bendrinti: