Kaip susikalbėti katinui su vovere?

Visų pirma labai norėtųsi padėkoti mūsų, Kauno „Tikėjimo žodžio“ bendruomenėje susibūrusiai „šeimos reikalų darbo grupelei“ už jų idėjas, iniciatyvą ir veiklą, siekiant burti, stiprinti ir įgalinti šeimas. Gedo Malinausko (nuotraukoje) seminaras „Konstruktyvus poros konfliktų sprendimas: įmanomas ar neįmanomas?”,vykęs lapkričio 7 d. Kauno bažnyčios raštinėje, buvo jau antrasis šeimoms skirtas seminaras, bet tikrai ne paskutinis.

Pradžioje šiek tiek apie patį lektorių. Gedas Malinauskas yra VDU Socialinio darbo katedros lektorius, apsigynęs disertaciją tema „Šitas vaikas taip pat mano“ - apie mūsų visuomenėje pakankamai garsiai, bet vienpusiškai linksniuojamą problemą - vaikus, paliktus gyventi su seneliais, kai tėvai išvyksta dirbti į užsienį. (Trumpas jo straipsnis šia tema publikuotas bernardinai.lt svetainėje). Lektorius turi daug socialinio darbo patirties įvairiose organizacijose, dirbančiose su vaikais ir šeimomis (dirbo konsultantu, socialiniu darbuotoju ir kt.). Gedas Malinauskas yra ir dviejų vaikų tėtis. Šiuo metu jis vadovauja NVO „Šviesos dirbtuvėlės“ (daugiau informacijos galite rasti čia). Taigi norėjosi išgirsti, kaip jis iš savo asmeninės ir profesinės patirties pataria šeimoms konstruktyviai spręsti iškylančius konfliktus.

Mąstydamas apie paskaitą prisiminiau Pauliaus argumentuotą mokymą tikintiems vyrams - mylėti savo žmoną, kaip Kristus pamilo bažnyčią ir atidavė už ją gyvybę, bei žmonoms - paklusti vyrui lyg Viešpačiui. Pirmoji paraginimo dalis yra etalonas, pagal kurį aš formuoju savo, kaip vyro, santykį į savo žmoną. Tačiau suprantu, kad, norint pasiekti tam tikrų tikslų, reikalingi ir tam tikri įrankiai. Įsivaizduokime skulptorių: jis gali savo galvoje turėti skulptūros vaizdinį, bet, neturėdamas įrankių, tik savo rankomis jis to vaizdinio negali realizuoti. Tam, kad tą vaizdinį iškaltų akmenyje, jam reikalingi specifiniai, profesionalūs įrankiai. Taip yra ir mūsų gyvenime: tam, kad tuos puikius vaizdinius perkeltume į realybę, mums taip pat reikalingi tam tikri įrankiai. Būtent apie juos ir kalbėjome lektoriaus Gedo vedamo seminaro metu.

Konstruktyvus konfliktų sprendimas: įmanomas ar neįmanomas? Dažnas turbūt atsakys - įmanomas, tik reikia kalbėtis. Daugelis sutiks, kad tai tikrai bent iš dalies yra tiesa. Problema yra tai, kad kai kuriose šeimose arba tam tikrais atvejais žodis „kalbėtis“ reiškia štai ką: „Aš pasakysiu viską, ką noriu pasakyti, nesigilindamas, kaip tai pasakyti, kada pasakyti ir kaip klausyti kito“.

Lektorius pasitelkė žaismingą iliustraciją - davė poroms užduotį: kiekvienas turėjo sugalvoti, kokiu gyvūnėliu pavaizduotų savo antrąją pusę. Tarkime, vyrui žmona panaši į voveraitę, o žmonai vyras - į katiną. Linksma, žaisminga, tačiau pagalvokime: kaip katinui susikalbėti su vovere? Kas svarbu vienam, o kas kitam? Šios iliustracijos esmė - pamatyti, kad mes kalbame skirtingomis kalbomis. Tad pagrindinė viso seminaro mintis ir buvo raginimas su meile ir kantrybe mokytis kito, šalia esančio žmogaus, kalbos. Tai tikrai svarbu, nes konfliktai šeimoje gali kilti dėl pačių įvairiausių dalykų: dėl bulvių gabaliukų dydžio sriuboje ir dėl pagrindinių, itin svarbių sferų - finansų ar vaikų auklėjimo.

Lektorius patarė kalbantis nusistatyti ir keletą esminių taisyklių:
- kalbėti pakaitomis ir ribotą minučių skaičių, kad nebūtų taip, jog kalba tik vienas, - tai padeda išlaikyti balansą;
- šnekėtis tik iškilusia tema, vengiant emocinių, neracionalių nukrypimų (kad kiekvienas konfliktas, nesibaigtų giminės aptarimu ir žeminimu, vengti komentuoti kito išvaizdą ar reakciją (išpūstos akys, raudonas veidas ir t. t.). Jei neišeina kalbėtis problematiška TEMA, geriau tuo metu išvis nesikalbėti;
- nusistatyti kiekvieno prioritetines temas: diskusija šiomis temomis būtina, bet vienas iš sutuoktinių turi „paskutinį žodį“. Pavyzdžiui, dažniausiai vyrai yra atsakingi už automobilius, namų techniką, o moterys gal labiau už interjerą, kitas sritis. Tik, aišku, pasiskirstyti šias prioritetines sferas reikia ne kilus konfliktui;
- auklėjant vaikus, lektorius patarė abiem tėvams būti vieningiems: kai vienas tėvas bando kompensuoti kitą, pavyzdžiui, vienas yra griežtas, o kitas - nuolaidus, vaikui labai sunku susigaudyti, kas vyksta, jis pasimeta.

Ir tai tik keletas svarbių „įrankių“, kuriais galime skaptuoti turimą viziją mūsų šeimose.

Dėkojame visiems dalyvavusiems šiame seminare, parašiusiems atsiliepimus, šio renginio organizatoriams ir, žinoma, lektoriui Gedui Malinauskui. Lauksime ir kitų seminarų ar paskaitų.