Jūsų dėmesiui siūlome kelias šypseną keliančias „pasakaites“ bei posakius apie Dievą.
Kotryna (4,5 m.) piešia ir pasakoja (mama užrašė, savo žodžių nepridėdama).
____
„Karta gyveno mama, ji išėjo pasivaikščioti. Kotrynai jau buvo penki metukai, Jonui buvo du. Kotryna taip nustebo ir apsidžiaugė, tėtis iškėlė ranką Dievui, ir Dievas davė ranką. Čia bus nupiešta ranka iš Dievo, tik nesimatys Jo veido. Čia Dievo ranka, iškišta iš debesų. Čia tik tokią Dievo ranką nupiešiau.
<...> Taip mama iškėlė ranką Dievui, ir Dievas pamatė ir pasakė:
- Ačiū, brangioji, tu man patinki, - sako.
Tada mamytė nusišypsojo, ir sako:
- Dieve, mes taip norim Tave pamatyti.
- Bet jūs negražiai pasielgėt, kai jus sukūriau.
- Taip, bet norim tave pamatyti, - mirktelėjo mama.
Išėjom pasivaikščioti...“
____
Kotryna nupiešė vežimėlyje save, bet kūdikio amžiaus. Pasakoja:
„Dievas sako mamai:
- Aš paėmiau dukrytę į dangų. (P. S. - dukrytė dingo iš vežimėlio)
- Paėmei, sakau, atiduok.
- Atiduosiu vėliau, - sako Dievas.
Mama sako piktai:
- Atiduok man dukryte.
O Dievas tarė:
- Tada aš būsiu piktas, jei taip su manim kalbėsi. - Ir pasislėpė.
O mergaitė vėl vežimėlyje atsirado ir pradėjo žaisti užkabintais žaislais.
Tada Dievas vėl paėmė mergaitę.
Mamai net juokingai pasidarė:
- Dieve Dieve, kas čia su tavim pasidarė?
Ir vėl padėjo mergaitę į vežimėlį, ir sako: ačiū.
Tada tėtis ateina:
- Ką tu darai su savo Dievu? Aš suradau angelus, pamačiau juos, eime.
Ir tada sako: „Kaip čia padaryti, kad mama ateitų, o su Dievu nekalbėtų ištisai?“
O tada švilpia su švilpuku, angelus šitaip kviečia.
Atskrido angelai.
- Angeliukai, būkit geri, pamokykit, kad nekalbėtų su Dievu, kad turim eit į angelų miestą. Ten labai gražu, ten irgi bus Dievas, ten pakalbės, angelai greičiau sakykit.“
____
„Tada tėtis išsitraukė pačiūžas - einam slidinėkim.
Mama taip pat išsitraukė pačiūžas, ir sako:
- Dieve, eime su manim paslidinėti.
Ir Dievas sako:
- Eime eime, greičiau, pabūsiu su jumis, bet ne kavinėje, o lauke prie kavinės. Lauke tai yra danguje.“
____
Iš Kotrynos pasisakymų:
„Mama, sapnavau bažnyčią, kurioje negalima girtis ir meluoti“
_____
- Mama ir aš su tavim į bažnyčią eisiu, taip?
- Taip.
- Nes Dievui labai liūdna kai tu eini viena be manęs į bažnyčią. Dievas vis laiminas ir laiminas ir laiminas, o mergytė neateina į bažnyčią.
_____
Kalbamės su Kotryna:
- Artėja Kalėdos, pagalvokim ką Jėzui dovanosim.
- Mama, aš tai širdį Jam padovanosiu.
- ??
- Iš popieriaus iškirpsiu...
____
Nuotrupa iš Kotrynos maldos:
„Dieve, prašau, kad Tu mus turėtum...“
Užrašė mama Aurelija Umbrasienė. Piešinys ("Angelas su šokančiom gėlytėm") pasakėlių autorės
„Mama, sapnavau bažnyčią, kurioje negalima girtis ir meluoti“






_64x64_9de.jpg)





