Mamų klubas pradėjo jau 10 sezoną

Negaliu patikėti, kad prieš kelerius metus bijojau ateiti į mamų klubą. Bijojau, nes... tą trečiadienį draugė negalėjo manęs palydėti. O vakar, po vasaros atostogų susitikusi su mamytėmis, stebėjausi: visos mamos - lyg mano artimos bičiulės.

Iš tikrųjų, jei kada nors reikėtų įvardyti, kuri bendruomenė (po bažnyčios) įkvepia ir žavi savo nuoširdumu bei bičiuliškumu, nedvejodama atsakyčiau - mamų klubas.

Čia nėra konkurencijos, pavydo, pykčio priepuolių ar ko nors panašaus. Visos moterys yra tos pačios malonės dalininkės - jos augina vaikus, dažnai jaučiasi kaip nusivylusios namų šeimininkės, tačiau mokosi į gyvenimą žvelgti optimistiškai ir būti palaiminimu aplinkiniams - žinoma, pirmiausia savo šeimai. Jei mamos susirenka aptarti receptų - tai tam, kad namiškius ir savo svečius ateityje pamalonintų dar gardesniais pietumis; jei renkasi siūti lėles - tai tam, kad vaikai turėtų rankų darbo žaislų; jei tobulina vėlimo įgūdžius - kad pagražintų namus ar save - kuri nenori būti graži savo vyrui? Na, o kur dar būtinai rankų darbo kalėdinių dovanų ruošimas, našlaičių ar vaikų onkologinio skyriaus lankymas, pastangos padėti bėdų ištiktoms ir t. t.

Vakar (kaip visuomet) prie jaukaus vaišių stalo mamų klubo vadovė Rosana Subačienė dalijosi mintimis apie tai, ką reiškia būti gera mama. Nė viena nepakėlėme rankos, kai išgirdome klausimą, ar jaučiamės esančios geros mamos, nors nepakėlėme jų ir tuomet, kai buvome paklaustos, nejau manome esą blogos mamos. Matyt, mamos nuolat ir „sėdi" tarp šių dviejų „irklų" - bloga ir gera vienu metu...

Juokavau, kad tol, kol dukrai sukako dveji, galėjau pakelti ranką su „geromis mamomis", nes dukra buvo tikras angelas. O štai dabar, kai prasidėjo neigimo ir savojo „aš" įtvirtinimo procesas, jaučiuosi kur kas blogesnė, neretai pratrūkstanti, nesitvardanti, taigi „suprastėjusi" mama... Tad buvo gera klausytis guodžiančių ir drąsinančių Rosanos žodžių - jos pačios, auginančios tris atžalas, patirtis be galo turtinga. 

„Klausiu vaikų, - pasakoja Rosana, - gal „sisiukų"? O gal norite valgyti? Gal ką paduoti? Visi trys atsako: „Ne, nieko". Tada prisėdu pažiūrėti kokio gero filmo. Bet štai TADA ir prasideda: mama, noriu valgyti. Mama, sisiuko. Mama, .... ir t. t..."

Tai štai, kokia ta mamų patirtis. Spalvinga! O matydama tų spalvų gausą kitų mamyčių gyvenime, tikrai pasiguodi - pasirodo, visos mamos patiria panašius „nuopuolius" ir pakilimus...

Tiesa, mamų klubą vakar filmavo interneto dienraščio www.bernardinai.lt internetinė televizija, tad mamytės „į kamerą" dalijosi mintimis apie mamų klubo dovanas. Taip pat su kolege svečiavosi ir vaikų psichologė Silva Striunga (daugelis mamų Silvą jau pažįsta iš jau vykusių seminarų), kuri pristatė planuojamą seminarą mamytėms, auginančioms 6-12 metų vaikus. Nuoširdžiai su mumis besišnekučiuodama psichologė įvardino, kad bene didžiausias poreikis šeimoje - taika. Kaip pasiekti namuose taikos atmosferą? Regis, seminaras padės atsakyti į šį opų klausimą.

Turėjau progos pristatyti ir savo knygą „Murmeklis ir Bambeklis bei kitos pasakos" - tikrai buvo gera rašyti mamyčių mylimiausiųjų „pupų" ir „žirnių" vardus. O kai kam užrašiau: „ ... ir tam stebuklėliui, esančiam mamos pilvelyje" - mat šį rudenį stebuklėlius nešiojančių mamyčių „užderėjo" itin daug - ir, kiek man žinoma, ne vienai mamytei tai - ilgai lauktas ir išmelstas stebuklas.

Ačiū Dievui už Jo malonę!

Nežinau, ar man pavyko perteikti, kokioje nuostabioje atmosferoje leidžia laiką mamos. Bet štai interneto dienraščio bernardinai.lt vyr. redaktorius A. Navickas, lankydamasis pas mus su filmavimo grupe, šmaikščiai paklausė: „Ar čia visuomet pas jus taip gera, ar tik šiandien dėl to, kad filmuojame?"

Brangioji, prisijunk prie mūsų! (Ir brangiųjų brangiausieji, jei norite savo žmonas matyti besišypsančias, pailsėjusias ir įsikvėpusias, - būtinai išleiskite jas į mamų klubą!)

Mamų klubo kontaktus, užsiėmimų temas ir kitokią informaciją rasite čia: www.mamuklubas.lt

(Nuotraukos Rūtos Pagojienės)

Bendrinti: