Mažųjų mintys

Augusto (5 m.) ir Artūro (3 m.) mama užrašė

Augustas: „Tėti, tu prašei su mama Dievo dviejų berniukų, ir va mes dabar turime du berniukus.“
Per nepaklusnumą vaikai išpeckiojo kilimą, supykau, sakau: „Viskas, dabar vietoj to, kad šildyčiau jums pietus turiu plauti kilimą ir marš į lovas pietų miego“. Plaunu kilimą ir girdžiu kaip abudu gulėdami lovoj šnekasi. Augustas: „Mes dabar numirsime, broli, nes mama mums neduoda valgyti.“ Artūras: „Dievai, padėk mums nenumirti, kad mama mums nedavė valgyti“.

Žiūrime su vaikais google.maps žemėlapį ir aptarinėjame, kur šiandien buvom prie jūros. Augustas ir sako: „Mama, mes kaip dievai, nes žiūrim į viską iš aukštai.“

Timo (2,5 - 4,5 m.) mama užrašė

Timas varto knygą apie Kalėdas ir mąsto: „Avis tai sako beee..., asilas: i a-i a, o kaip gi daro angelas? Nežinau...“ (2,5 m.)

„Mama, o Dievas sukūrė mašinas?“ (3 m.)

„Dievas toks didelis, kai atsistoja, net žemė dreba“  (4 m.)

Senelis kažką pajuokavo, o Timas nesupranta, ar čia juokai ar čia rimtai ir klausia senelio: „Seneli, tu nemeluoji?“ Senelis juokiasi ir (įtartinu balsu) sako: „Nee“. Timas supykęs ir rimtu balsu: „Seneli, tu nemeluok, nes Dievas viską mato!“ Senelis akivaizdžiai sutriko... (4 m.)

Timas (4 m.) del kažko labai įsižeidė ir supyko. Aš sakau: „Atsiprašau, aš netyčia.“ Timas: „Atsiprašymas čia nepadės! Tu turi Dievo atsiprašyti!“ (4 m.)

„Mama, atsimeni, kai  tu mane gimdei, aš niekaip negalėjau išlysti ir vos nenumiriau ir tu vos nenumirei, bet tada Dievas man padėjo ir aš išlindau“. (4,5 m.)

Guodos (2,5 m.) mama užrašė

Kalbėjom apie pirmųjų žmonių puolimą, bet ji nelabai suprato žodžio „velnias“. Sako: „Nereikėjo Ievai klausyti to elnio, kai gundė.“

Apie Jėzaus antrąjį sugrįžimą: „Kai Jėzus lips iš dangaus - plosis žemėn, ot bus tada.“

Pauliaus (4, 5 m.) mama užrašė

Mama:
- Pauliau, tau reikia broliuko arba sesutės, kad turėtumei su kuo žaisti.
Paulius:
- Iš kur gauti?
Mama:
- Dievo prašyti reikia.
Paulius:
- Tai prašom.
Padeda į šalį žaislą, paima mamą už rankų ir kartodamas mamos sakomą maldą vis įsiterpia:
- Prašyk brolio vežimėlyje. Prašyk broliuko vežimėlyje.
Po maldos šiek tiek paėjęs į šalį staiga atsisukęs į mamą sako:
- Gal ne, geriau sesutės.
(Pauliui tada buvo 3 metai. Po metų ir kelių mėnesių gimė sesė.)
 
„Mama, pasimelskime, kad man neaugtų plaukai, nagai ir ausys nebūtų purvinos.“ (4 m.)
 
„Mes gi neisim į Dangų, juk nėra kur laikytis. Tik Dievas mus pasiims savo rankomis.“ (4,5 m.)

Elzės (4 m.) mama užrašė

- Elze, ką žinai apie Dievą?
- Jis mus sukūrė, Jis mus myli ir gerbia.
- O tu, ar myli Dievą?
- Taip.
- O kodėl?
- Nes Jis mus sukūrė, myli ir gerbia.

Kotrynos (3,5 m.) mama užrašė

Knygoje paveikslėlis su jonvabaliais. Pasakoju, kad tai tokie vabaliukai, kurie šviečia tamsoje. Kotryna: „Mama, jie kaip Jėzus“

Kotryna mėgsta obuolius. Gavus obuolį atbėga ir cituoja man išmokto (V.Nemunėlio) eilėraščio fragmentą: „Dievas augina / dirvoje duoną, / obuolį sodo, / saldų, raudoną...“

Kotryna laimina maistą: „Prašom Jo malonės, už Jonuką, už tėvelį, už mamą, kad mama pasveiktų smarkiai, kad galėtų bėgioti...“ Kitą kartą laimina: „Prašom Jo malonės, už tėvelį, už mamą, už Joną, kad mama pasveiktų, kad galėtų smarkiai bėgioti ir... kad jos širdis pasikeistų“.

Kotryna vėlyvą rytą ateina iš miegamojo, lyg tarp kitko sako:
- Pasikalbėjau su Jėzumi...
- O ką kalbėjais?
- Kad mes tokie maži kvailiukai...

Parengė A.U.
Jei turite įdomių vaikų posakių ir norite jais pasidalyti, siųskite šiuo adresu: aurum14@gmail.com. Laukiame ir pačių mažiausiųjų, ir vyresnių vaikų minčių.

Piešinys Tito Jukštos