Šventės kūrimas šeimoje (galerija)

Nida, tu ne vienus metus va­dovavai Mamų klubui mūsų bendruomenėje, Vilniuje. Su­kaupei nemažą patirtį, kaip švęsti įvairias šventes šeimoje ir kurti šeimos tradicijas. Gal galėtum pasidalinti, kaip šeimoje laukti, ruoštis, švęsti Kalėdas su mažais vaikučiais?

Kalėdos – ne vien šeimos šventė, tai viena iš svarbiausių krikščioniškų švenčių, kuomet mes prisimename Viešpaties gimimą žmogaus kūnu. Mes, krikščionys prisimename, o dar neturintiems ryšio su Dievu – savo tėvams, vaikams ar kitiems artimiesiems švenčių proga stengiamės pristatyti tai, kas įvyko. Kol vaikai buvo maži, didesnį dėmesį sąmoningai skyrėme savo tėvams, broliams, seserims.  Juk tradicinės šventės – viena iš retų galimybių melstis drauge su artimaisiais, garbinti Dievą už tai, kad Jis įsikūnijo.

Neretai giminėse kyla įtampa dėl skirtingo tikėjimo supratimo, tačiau bendrai švenčiamos tradicinės šventės visuomet ją sušvelnina, jei tik mokame tuo naudotis. Pasitelkus kūrybinį mąstymą galime išpešti dar daugiau: sušildyti atvėsusius santykius, atverti pozityvius dalykus šeimoje, atskleisti savo tikėjimą kitiems priimtinu būdu. Visuomet ieškodavome tokių šventimo formų, kad artimieji atsivertų Evangelijos žiniai. Kaip kad mokė apaštalas Paulius „visiems tapau viskuo, kad tik jų daugiau laimėčiau“.

Tėvas Caffarelis sakydavo: „Šeima yra mažoji bažnyčia. Kaip bažnyčia maitina visuomenę tikėjimu, taip ir šeima, mažiausia ląstelė, sudaro tikėjimo aplinką ir maitina vaikų tikėjimą. Tokiu būdu, šeimos aplinkoje, vaikai užmezga savo pirmą kontaktą su gyvąja bažnyčia ir atsiveria jos įtaikai“.  Kalėdų šventės – tobula proga perteikti Dievo meilę giminaičiams, kolegoms, draugams, o  taip pat savo vaikams, kurie tik pradeda tikėjimo kelionę. Kokia ji bus – didele dalimi priklauso nuo tėvų atsigręžimo į mažuosius. Svarbiausia, kad VISA, ką darome, būtų daroma su ramybe ir džiaugsmu, būtų pripildyta dieviškosios substancijos ir atspindėtų Dievo meilę.

Niekada nežaisdavome Kalėdų Senelio žaidimų, todėl šiek tiek trikdydavo Kalėdų senelio pasirodymai mokyklėlėse ir būreliuose. Išsisukdavau iš šios situacijos ieškodama krikščionybės šaknų ir pasakodavau apie šv. Mikalojų, kuris nešiodavo dovanas vargstantiems.

Namuose naudodavau (ir iki šiol naudoju) įvairių vaizdinių priemonių, dažniausiai įvairias prakartėles. Jos gali būti tiesiog pirktos, iškirptos, klijuotos ar keptos. Mažyliams juk reikia visai nedaug – papuoštos eglutės, vaišių, dovanų ir artimųjų meilės.

Kai vaikai šiek tiek paauga, sugeba skaityti, rašyti, tuomet su jais galima daugiau žaidimų sugalvoti, pvz., angelų žaidimas. Ką konkrečiai pasiūlytum tu?

Prieš ruošiantis šventei svarbu išsigryninti tikslą ir atsakyti sau, dėl ko mes tai darome, nes pasiruošimas tikrai kainuoja labai daug. Kai suvokiame savo intencijas, atsiranda  tarsi „antras kvėpavimas“ ir tuomet turime daug papildomos energijos ruoštis. Besiruošiant šeimos šventei atsiranda nemažai kliūčių: visos kitos tuo metu vykstančios šventės mokyklose, darželiuose, būreliuose pareikalauja daug laiko ir pastangų. Sakyčiau, netgi labdaringos iniciatyvos ar pastangos surengti šventę bendruomenėje atima nemažai resursų iš šeimos. Todėl šventei šeimoje gali net nelikti laiko. Taigi, ar verta plėšytis ir ar įmanoma išplėšti laiko šeimos šventei tokį beprotiškai užimtą gruodį? Dievo žodyje prioritetai sudėlioti vienareikšmiškai: pirmiausia šeima, tada kolektyvai visuomenėje bei tarnystės. Jeigu nelieka laiko šeimos židiniui ir buvimui kartu, vadinasi, reikia iš naujo sudėlioti prioritetus – kokie yra mūsų gyvenimo tikslai, pašaukimai.

Kaip šventėme su jau paaugusiais vaikais? Galbūt pats pasiruošimas Kalėdoms yra savaime didelė šventė, suburianti mus bendram tikslui ir veiksmui. Nuo mažens vaikai mokėdavo sudaryti šventės planą. Tai ypač naudodavome organizuojant jų gimtadienius. Tad iki šiol kuriame šventę visi drauge. Vaikai dalinasi savo mintimis, kaip praturtinti Kalėdų šventes ir mūsų buvimą drauge, o mes, tėvai, – savo. Visą Advento laikotarpį planuojame TĄ ypatingą vakarą, kurio visi laukiame. Kas sekmadienį susėdę pietauti uždegame po vieną žvakę. Kalbamės, kaip sekasi įgyvendinti tai, ką esame numatę: ar močiutės jau žino, kokį maistą gamins Kūčių vakarienei, ką dovanosime, ką veiksime susirinkę, kokių dovanų norėtų patys.

Pradėdavome nuo Kūčių stalo meniu, o užbaigdavome siurprizų ir užduočių kūrimu. Komandinis darbas ir bendra veikla suburia giminaičius ir nekelia įtampų dėl skirtingų įsitikinimų, pvz., komandose galima suklijuoti besmegenio dalis, sukurti žvakidę, pagaminti kaimynams angelus, kuriuos vakare kabinsime jiems ant durų rankenų, lipdyti sniego seniui anūkus, rašyti svajones ar linkėjimus, filmuotis ar žiūrėti filmuotą medžiagą iš šeimos archyvų, youtube ir pan. Susirinkę prie Kūčių stalo skaitome ir inscenizuojame pasakas, dažniausiai B.Ferrero, giedame Kalėdų giesmes. Šią idėją pasiūlė dukra iš muzikos mokyklos giesmių repertuaro ir visiems labai patiko. Taip pat pasakojame, kas naujo įvyko šiais metais, ko kiti nežino, kas labiausiai įsiminė, kas buvo netikėta ir pan. Dalinamės kalėdaičiu su visais artimaisiais, linkėdami visa ko geriausio, ragaujame vieni kitų atsivežtą maistą, džiaugdamiesi, kaip skaniai ir su meile viskas pagaminta. Visas idėjas iš Mamų klubo stengiausi surinkti ir patalpinti į www.seimoms.lt svetainę, kad galėtų naudotis kiekviena šeima. Ten, švenčių skiltyje galima rasti idėjų, receptų, žaidimų ir net scenarijų.

Kaip pradžiuginti vaiką, sutuoktinį, tėvus, jei neturime daug pinigų brangioms dovanoms?

Seneliams ir tėvams visuomet labai patiks visa, kas susiję su prisiminimais, – kruopščiai sudėliotos nuotraukos su bendrais prisiminimais, įrėmintos eilės, net magnetukas ant šaldytuvo su anūko/ės nuotrauka. Visuomet tiks kalėdinės floristikos kompozicijos, numegztos, kojinės, namų apyvokos reikmenys, mėgstamos knygos, kvietimas į kalėdinių giesmių vakarą, bilietas į teatrą. Vaikams, kai jie pajėgia suprasti, paaiškiname, kiek galime išleisti pinigų dovanoms. Nors mūsų meilei sunku nubrėžti ribas, – dažniausiai jie gauna labai daug dovanų. Jei vaikai nori ypatingo daikto, jie gali užsisakyti ir kaupti santaupas iš anksto pranešant artimiesiems apie tai. Tačiau svarbu nepamiršti, kad pati didžiausia dovana ir prisiminimas yra jauki, linksma, iš anksto gerai suplanuota šventė.

Kaip jūsų šeima švenčia Kalėdas?

Paprastai naudojame Adventinį kalendorių, kad primintų apie artėjančias Kalėdas. Kartą teko išvykti, tai kišenėlėse iš anksto paruošiau raštelius su saldumynais kiekvienam vaikui, o jie skaičiavo dienas saldainiais, kada tėvai grįš. Su vaikais rašome kalėdinius sveikinimus ir širdyje nešiojame mums brangius sutiktus žmones. Su vaikais prisimename, ką norėtume pasveikinti, mylimus žmones užtariame bendroje šeimos maldoje. Taip pat visą gruodį lankomės kalėdiniuose koncertuose įvairiose bažnyčiose, apžiūrime prakartėles. Tokiu būdu mėnuo tampa ypatingai šventiškas stebuklingos nakties belaukiant.

Mūsų šeimos Kūčių vakarą vainikuoja visų artimųjų bendra išvyka į bažnyčią. Didelis džiaugsmas būna, kai seneliai, broliai ar seserys išgirsta gerai paruoštą įkvepiančią homiliją, ypatingas šventines giesmes mūsų bažnyčioje. Apima jausmas, lyg pakviestum juos į savo dvasinius namus ir vaišintum dvasiniu maistu. Grįžę einame miegoti, o ryte vis dar džiaugiamės gautomis dovanomis ir neskubame lipti iš lovų. Tuomet prisimename draugus, o kitomis šventinėmis dienomis susitikinėjame su draugų šeimomis: keičiamės dovanomis, dalinamės visais šventinio gruodžio įspūdžiais. Šis laikas labai turtingas bendravimu ir prisiminimais, – tokie gerai suplanuotos Kalėdų šventės vaisiai. 

Psichologę ir svetainės seimoms.lt įkūrėją Nidą Matiukienę kalbino Sonata Aleksandravičienė

Bendrinti: