Vaikai ir meilės kalbos (II)

Tėvai gali nuoširdžiai mylėti savo vaikus (dauguma ir myli), bet vien nuoširdumo nepakanka. Jeigu norime patenkinti vaiko emocinį meilės poreikį, turime atrasti pagrindinę jų meilės kalbą ir išmokti ja kalbėti. Jau aptarėme dvi galimas vaikų meilės kalbas (palaikymo žodžius ir laiko leidimą kartu). Dabar aptarsime dar tris galimas meilės kalbas.

Dovanos

Daugelis tėvų ir senelių naudoja dovanų kalbą pernelyg dažnai. Kai nueini į žaislų parduotuvę, pradedi galvoti, kad, tėvų manymu, žaislai vaikams yra vienintelė meilės kalba. Jeigu tik turi pinigų, jie perka daug dovanų savo vaikams, manydami, kad tai geriausias būdas parodyti meilę. Yra tėvų, kurie stengiasi duoti savo vaikams viską, ko jų tėvai negalėjo duoti jiems. Jie perka tuos daiktus, kurių patys norėjo būdami vaikai. Bet dovanos gali turėti mažą emocinę reikšmę vaikui, nebent tai būtų jo pagrindinė meilės kalba. Tėvai gali turėti gerą intenciją, bet duodami vaikui dovanų jie nepatenkins jo emocinio poreikio.


Jeigu jūsų dovanos greitai padedamos į šalį, jei vaikas retai pasako „ačiū", jeigu neprižiūri tų dovanų ir negiria, galimas dalykas, kad dovanų gavimas nėra jo pagrindinė meilės kalba. O jeigu jūsų vaikas daug kartų jums padėkojo, rodo dovaną kitiems ir sako, kaip nuostabu, kad ją nupirkote, prižiūri tą daiktą, padeda matomoje kambario vietoje ir nuolat jį blizgina, dažnai ir ilgai užsižaidžia su juo, tada turbūt „dovanų gavimas" yra jo pirminė meilės kalba.

Ką daryti, jeigu jūs turite vaiką, kurio pagrindinė meilės kalba yra dovanų gavimas, bet jūs neįstengiate jam daug jų nupirkti? Atminkite, kad ne dovanos kokybė ar kaina yra svarbu, o tai, kad galvojate apie vaiką. Daug dovanų būna rankų darbo, ir kartais vaikas vertina tokį daiktą daug labiau nei brangų, fabrike pagamintą. Tiesą sakant, maži vaikai dažnai daugiau žaidžia su dėže nei su žaislu, kuris buvo joje įpakuotas. Taip pat galima rasti brokuotų žaislų ir juos užbaigti. Tas užbaigimo procesas gali tapti užsiėmimu abiem - vienam iš tėvų ir vaikui. Norint ką nors padovanoti savo vaikams, nebūtina turėti daug pinigų.

Paslaugos

Kai vaikas mažas, tėvai nuolat daro jam paslaugas. Jeigu nedarytų šito, vaikas mirtų. Maudymas, maitinimas, rengimas - visa tai reikalauja daug pastangų pirmaisiais mažylio gyvenimo metais. Vėliau reikia gaminti valgį, skalbti, lyginti. Paskui - paruošti priešpiečius mokinukui, tapti taksi vairuotoju jam ir padėti paruošti namų darbus. Daugelis vaikų šiuos dalykus suvokia kaip savaime suprantamus, bet kai kuriems jie perteikia meilę.

Jeigu vaikas dažnai išreiškia dėkingumą už paprastas paslaugas, tai rodo, kad šie dalykai jam yra emociškai svarbūs. Jūsų paslaugos perteikia meilę jam reikšmingu būdu. Kai jūs padedate vaikui mokytis, tai reiškia daugiau nei geras pažymys. Tai reiškia: „Mano tėvai mane myli". Kai sutaisote dviratį, padarote vaikui daugiau, nei vien pasodinate jį vėl ant ratų, - jūs paliekate pripildytą jo meilės rezervuarą. Jeigu vaikas nuolat siūlosi padėti jums atlikti kokį nors darbą, tai tikriausiai, jo supratimu, yra meilės išraiška; vadinasi, paslaugų teikimas greičiausiai yra jo pagrindinė meilės kalba.

Fizinis prisilietimas

Mes jau seniai žinome, kad fizinis prisilietimas yra emocijų perteikimo būdas. Tyrimai parodė, kad tie kūdikiai, kurių tėvai nevengia laikyti ant rankų, emociškai dažnai išsivysto geriau nei tie, kurie nepatiria rankų prisilietimo. Dauguma tėvų ir kitų suaugusiųjų natūraliai paima kūdikį, glamonėja, bučiuoja, švelniai spusteli jį, juokingai su juo kalba. Gerokai prieš tai, kol vaikas supranta žodžio „meilė" reikšmę, jis jaučiasi mylimas. Apkabinimas, bučiavimas, plekštelėjimas, laikymas už rankos - visa tai yra meilės vaikui perteikimas. Tačiau paauglio apkabinimas ir pabučiavimas yra skirtingas dalykas. Gali būti, kad jūsų paauglys nebus patenkintas tokiu jūsų elgesiu bendraamžių akivaizdoje, bet tai nereiškia, kad jis nenori būti liečiamas, ypač jeigu tokia yra pagrindinė jo meilės kalba.

Jeigu jūsų paauglys nuolat prieina prie jūsų iš nugaros pusės ir sugriebia jūsų rankas, švelniai stumteli jus, grybšteli jums už kulkšnies, kai jūs pereinate per kambarį, bando pakišti jums koją - visi šie ženklai rodo, kad fizinis prisilietimas jam yra svarbus.

Stebėkite savo vaikus. Žiūrėkite, kaip jie išreiškia meilę kitiems. Tai yra užuomina apie jų meilės kalbą. Atkreipkite dėmesį, ko jie jūsų prašo. Daugeliu atveju jų prašymai atitiks jų meilės kalbą. Pastebėkite dalykus, už kuriuos jie būna labiausiai dėkingi. Tai greičiausiai yra nuorodos į jų pagrindinę meilės kalbą.

Mūsų dukros meilės kalba yra „laiko leidimas kartu". Taigi kai ji buvo maža, mes dažnai išeidavome pasivaikščioti. Jai besimokant „Salem" akademijoje, vienoje seniausių akademijų šalyje, mes vaikštinėdavome po savotiškas Old Salem apylinkes. Šį kaimelį, kuriam daugiau nei du šimtai metų, atstatė moraviečiai. Vaikščiojimas akmenimis grįstomis gatvėmis sugrąžina į senus laikus. Vaikštinėdamas po senovines kapines gali patirti gyvenimo ir mirties realumo pojūtį. Visus tuos metus mes eidavome pasivaikščioti tris kartus per savaitę ir ilgai toje asketiškoje aplinkoje diskutuodavome. Dabar mano dukra yra gydytoja, bet grįžusi namo ji beveik visada manęs paklausia: „Ar nori pasivaikščioti, tėti?" Aš niekada neatsisakau jos kvietimo.

Sūnus niekada neidavo su manimi pasivaikščioti. Jis sakydavo: „Tai kvaila! Niekur tu neisi, o jeigu susiruošei kur nors, tai važiuok mašina". Laiko leidimas kartu nebuvo pagrindinė jo meilės kalba. Mes, tėvai, dažnai stengiamės „nulipdyti" savo vaikus pagal tą patį šabloną. Vykstame į konferencijas arba skaitome knygas apie tėvystę, randame ten puikių idėjų ir grįžę namo norime išbandyti jas su kiekvienu vaiku. Bėda ta, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, ir tai, kas perteikia meilę vienam iš jų, neperteikia jos kitam. Versdamas vaiką išeiti pasivaikščioti su jumis, kad galėtumėte skirti jam laiko, neperteiksite meilės. Jei norime, kad mūsų vaikai jaustųsi mylimi, mes turime išmokti kalbėti jų kalbomis.

Aš tikiu, kad dauguma tėvų nuoširdžiai myli savo vaikus. Bet taip pat tikiu, kad tūkstančiams tėvų nepasisekė perteikti meilės tinkama kalba, ir tūkstančiai vaikų šioje šalyje gyvena su tuščiu emocijų rezervuaru. Esu įsitikinęs, kad, panagrinėję daugumą netinkamo vaikų ir paauglių elgesio atvejų, ateitume prie tuščių meilės rezervuarų.

Parodyti meilę niekada nevėlu. Jeigu turite vyresnio amžiaus vaikų ir supratote, kad kalbėjote ne ta meilės kalba, - kodėl jiems šito nepasakius? „Žinai, skaičiau knygą apie tai, kaip išreikšti meilę, ir supratau, kad visus tuos metus aš rodžiau ją tau ne pačiu geriausiu būdu. Stengiausi parodyti tau savo meilę darydamas..., bet dabar suvokiu, kad tai veikiausiai neperteikė tau jos, ir kad tavo meilės kalba tikriausiai yra kažkas kita. Pradėjau galvoti, kad tavo meilės kalba turbūt yra... Aš tikrai myliu tave ir tikiuosi, kad ateityje sugebėsiu išreikšti tai geresniais būdais". Galbūt jūs net panorėsite paaiškinti jiems apie penkias meilės kalbas ir aptarti savo bei jų meilės kalbą.

Galbūt jūs nesijaučiate mylimas savo vyresnių vaikų. Jeigu jie yra pakankamai subrendę suvokti meilės kalbų koncepciją, pokalbis gali atverti jiems akis. Jų noras pradėti kalbėti jūsų meilės kalba gali maloniai nustebinti jus, ir, - jeigu jie tai padarys, - jūs galite pastebėti, kaip jūsų jausmai ir požiūris į juos pradės keistis. Kai šeimos nariai pradeda kalbėti vienas kito pagrindine meilės kalba, emocinis šeimos klimatas labai pagerėja.

Iš kn. „Penkios sutuoktinių meilės kalbos"

 

Bendrinti: