Visa, ką žinau, išmokau iš savo tėčio (II)

Septynios tėvo pamokos

Jūsų vyras vyriškumo išmoko iš savo tėvo. Žinoma, prie to prisidėjo mokytojai, pamokslininkai, treneriai ir bendraamžiai. Bet tėtis padarė didesnę įtaką nei jie visi kartu.

Mūsų visuomenę supurtė aštuoniolikmečio vaikino, žiauriai nužudžiusio mažametę mergaitę, teismas. Tardymo ir teismo metu vaikinas buvo bejausmis. Bet kai į teismo salę įžengė jo tėvas, jis panarino galvą, užmerkė akis, o jo žandikaulis ėmė drebėti... Liudijant tėvui, jis vos neverkė.

Yra septynios ypatingos pamokos, kurias kiekvienas tėtis sąmoningai ar nesąmoningai nori perduoti savo sūnui kaip paveldą.

Pirmoji pamoka: ką reiškia būti vyru

Aš prisimenu savo tėčio vyriškumą. Mano tėtis buvo vyrų vyras. Aš išmokau būti vyru, pamėgdžiodamas jį, elgdamasis taip, kaip jis elgtųsi, apsimesdamas, kad esu jis.

Tėtis buvo mano didvyris. Jis nieko negalėjo padaryti neteisingai. Vėliau, žinoma, aš sužinojau, kad mano tėtis, kaip ir kiekvienas žmogus, turi silpnybių, bet jis vis tiek buvo ypatingas. Patarlių knygoje sakoma: Vaikų garbė - jų tėvas (Pat 17, 6).

Kai su kaimynų vaikais vis ginčydavomės, sakydami: „Mano tėtis gali sumušti tavo tėtį... Mano tėtis stipresnis už tavo tėtį... Mano tėtis geresnis už tavąjį", aš tikrai tikėjau, kad mano tėtis yra geresnis už jų tėčius! Jeigu jūsų vyro tėvas neprivertė jo galvoti kitaip, jis galvoja apie savo tėtį taip, kaip aš apie savąjį.

Kai pradėjau eiti į septintą klasę, persikėlėme į dviejų hektarų sklypą užmiestyje. Keletą vėlesnių metų praleidome tvarkydami tą vietą. Sakau „mes", nes tėtis privertė mus dirbti. Bet jam pasisekė padaryti, kad mes, keturi berniukai, jautėmės esą jo bendradarbiai, o ne jo juodadarbiai.

Aš tapau žmogumi, labai gerbiančiu savo tėvą. Jis man parodė, ką reiškia būti „Morlių šeimos vyru". Jis išmokė mane sunkiai dirbti, įdiegė teigiamą požiūrį į gyvenimą. Jis ragino mane niekada neatsisakyti savo svajonių, vykdyti savo pažadus ir visada sakyti tiesą. Mokė mane ir elgtis su pinigais.

Antroji pamoka: kaip elgtis su moterimi

Timo tėvai vis dar gyvi ir po keturiasdešimt aštuonerių bendro gyvenimo metų puikiai sutaria.

Timas sakė: „Aš išmokau, kaip elgtis su žmona, stebėdamas, kaip tėtis elgėsi su mano mama, nors tuo metu buvau per jaunas tai suprasti. Dauguma mano lūkesčių, susijusių su žmona, susiformavo stebint, kaip mano tėvas elgėsi su savo žmona: kaip jis žiūrėjo į ją, kaip su ja kalbėjo ir kaip reagavo į jos elgesį. Savo vedybinio gyvenimo pradžioje aš tik pamėgdžiodavau tėčio elgesį".

Vyrai išmoksta elgtis su žmonomis daugiausia stebėdami tėčius. Tačiau mokosi ir iš to, kaip jų tėčiai leidžia jiems elgtis su savo mamomis. Tai iliustruoja šis pavyzdys.

Kai Dikas pirmą kartą pakvietė Keitę, kuri vėliau tapo jo žmona, susipažinti su savąja šeima, jis suprato, kad tėvai iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo Keitę, o ši - juos. Vis dėlto, kai jis tą vakarą lydėjo Keitę namo, ši jį nustebino: „Dikai, ar žinai, kad šįvakar nepagarbiai kalbėjai su savo mama?" - paklausė ji. „Ką turi omenyje?" - pasitikslino Dikas. Ji paaiškino...

Diko tėvas visada elgėsi su jo mama nepaprastai pagarbiai, bet kažkodėl jis leido Dikui atsikalbinėti mamai ir laidyti kandžias pastabas. Tai buvo tiesiog jo tėčio neapsižiūrėjimas. 

Iš savo tėčio jūsų vyras išmoko arba neišmoko elgtis su jumis kaip su ,,ponia".

Trečioji pamoka: pagarba darbui

Mano tėtis išmokė mane aprūpinti savo šeimą. Prie savo tėvo darbo stalo aš supratau darbštumo svarbą.

Tėtis dirbo kompanijoje, kuri pardavinėjo ir aptarnavo oro kondicionierius. Vėliau jis tapo tos kompanijos savininku. Vieną vasarą jis paklausė, ar nenorėčiau būti jo pagalbininku. „Žinoma, tėti!" - atsakiau.

Aš taip džiaugiausi galėdamas būti su juo. Be to, jis labai nustebino mane pasiūlydamas mokėti man vieną dolerį už valandą darbo, kurį būčiau dirbęs ir nemokamai, kad tik kartu su tėveliu!

Keletą kitų vasarų aš buvau savo tėčio „pastogės žiurke". Man reikėjo ropoti ir šliaužioti ten, kur buvo pilna garų ir karšta, kad padėčiau nutiesti visą reikalingą įrangą oro vėdinimo sistemoms, kurias jis sumontuodavo.

Savo pavyzdžiu jis parodė man kruopštumo, darbštumo ir ištvermės svarbą. Aš tai labai vertinu. Jis apgalvotai ir ramiai spręsdavo problemas, ir tai visada duodavo teigiamų rezultatų. Žinojau, kad reikia elgtis būtent taip.

Kaip jūsų vyras vertintų darbštumą, didžiausią įtaką jam padarė tėtis.

Ketvirtoji pamoka: sveikas protas

Deividas pasakojo: „Aš prisimenu visus tuos mažus praktinius dalykus iš gyvenimo kasdienybės, kuriuos mano širdin įdėjo tėvas. Jis nebuvo ypatingas kalbėtojas, bet nuolatos suregzdavo labai įdomių minčių apie tai, kaip gyventi praktiškai. Jis niekada nesakydavo ilgų kalbų, bet jo vieno sakinio pamokslai visados būdavo verti dėmesio.

Mano tėtis mąsto nepaprastai blaiviai ir į viską žiūri praktiškai. Jis išmokė mane į viską žiūrėti teisingai", - kalbėjo Deividas.

Ar norėjote kada nors sužinoti, kur jūsų vyras įgavo tos romios, viską apmąstančios, blaivios, praktiškos išminties, kuri vis trykšta iš jo ir stebina jus? Dėkokite jo tėčiui.

Penktoji pamoka: vertybių sistema

Dabar - kiek svarbesnės pamokos: kaip atskirti tai, kas teisinga, nuo to, kas neteisinga?

Maiklas pasisiūlė papasakoti: „Gerai prisimenu tą vertybių sistemą, kuri mums buvo įdiegta prie pietų stalo, kai tėvas ir mama kalbėdavo apie tai, kas turės įtakos mūsų gyvenimui. Buvo pabrėžiama išsilavinimo vertė, deramo elgesio vertė, tikėjimo svarba, vilčių ir svajonių vaidmuo, žmonių orumas. Niekada neturėjau jokio supratimo apie kai kurių siaurapročių žmonių išankstinį nusistatymą prieš rasines mažumas. Apie tai sužinojau prabėgus daug laiko po to, kai išvykau iš tėvų namų. Savo šeimoje mes niekada neapkalbinėdavome kitos rasės žmonių. Buvau pritrenktas, kai pirmą kartą išgirdau rasinės neapykantos pilnus žodžius. Tėtis būtų padūkęs, jei vienas iš mūsų būtume ėmę apkalbinėti kitų rasių atstovus. Mūsų nė kvapo nebūtų ten likę!"

Galite pastebėti, kad jūsų vyro vertybių sistemos šaknys remiasi jo tėvo požiūriu į pasaulį.

Šeštoji pamoka: dorumas

Tomis vasaromis, kai dirbau su savo tėčiu, retkarčiais jis su kuo nors susiginčydavo. Bet negaliu prisiminti, kad tėtis būtų ką nors minėjęs blogu žodžiu. Jis niekad nieko neapgavo. Niekad nemelavo. Jis visad rinkdavosi sunkų, bet tiesų kelią. Visada sakydavo tiesą. Stengėsi, kad jo gyvenimas būtų teisingas net smulkmenose. Jo elgesys tapo mano moraliniu credo, dorovės pamatu.

Geras auklėjimas ne visada užtikrina, kad vaikai pasirinks teisingą kelią, bet blogas auklėjimas dažnai tampa prielaida, kad jie nueis šunkeliais. Jeigu jūsų vyras doras, greičiausiai jis tai perėmė iš savo tėčio.

Septintoji pamoka: dvasinis paveldas

Džonas pasakojo: „Nors aš tapau tikinčiuoju tik įpusėjęs trečiąją dešimtį, privalau dėkoti tėčiui už dvasinio paveldo pamokas. Jų dėka aš kiekvieną kartą dalyvaudavau renginiuose jaunimui, organizuojamuose mūsų bažnyčioje.

Jis nukreipė mane į jaunimo grupę, bažnyčią, sutvirtinimo (konfirmacijos) klases - ką nors paminėkit, ir pasirodys, kad ir aš ten buvau. Tuo metu daug ko nesupratau, bet vėliau suvokiau, kad taip buvo suręsti mano pamatai".

Paauglys koridoriumi ėjo į miegamąjį. Durys į didžiausią namo miegamąjį buvo atviros. Berniuko tėvas klūpėjo prie lovos melsdamasis. Po dešimties minučių, kai sūnus grįžo koridoriumi į svetainę, tėvas vis dar meldėsi. Šis paauglys, tapęs suaugusiu vyru, pasakė: „Taip ilgai besimeldžiančio tėvo vaizdinys visam gyvenimui įsirėžė į mano protą. Jis stipriai paveikė mano dvasinį gyvenimą".

Kai kurie tėvai dvasiškai auklėja savo vaikus tiesiogiai sakydami jiems pamokslus, kiti prieš miegą paskaito Biblijos istorijas. Greičiausia tik nedaugelis planuoja savo vaikų dvasinį gyvenimą iš anksto apgalvodami. Pavyzdys - šeimos maldos ir Šventojo Rašto skaitymas. Bet atrodo, kad ir ką tėvai darytų siekdami šio tikslo, tai duoda gerų rezultatų.

Bus daugiau...
Iš kn. „Ko vyrai nori, kad jų žmonos žinotų apie juos"