Dar truputį apie Dievo dukras ir karžyges

Yra žmonių, su kuriais susitinki labai retai, tačiau tie susitikimai būna šilti, įkvepiantys ir kartu be galo paprasti. Toks buvo misionierės ir pastorės Sue Yeager seminaras moterims, kuris paskutinį šių metų sausio šeštadienį vyko Panevėžio evangelinėje bažnyčioje. Į jį pasisemti išminties ir pabendrauti atvažiavo tikinčios moterys iš visos Lietuvos.

Iš ryto seminare kalbėjo Sue – iš pradžių ji parodė ištrauką iš filmo „Žiedų valdovas“, kurioje kalbasi karžygys Aragornas ir karaliaus dukra Eovyn. Aragornas klausia karaliaus dukros, ko ji bijo. Ir Eovyn atsako: „Bijau pasilikti už grotų ir taip pasenti, bijau būti nenaudinga, gyventi tokį gyvenimą, kuriame nėra jokių galimybių būti narsiai.“ Remdamasi šia scena Sue kalbėjoe, kad nė viena iš mūsų nenori būti įkalinta, visgi kiekvienos iš mūsų gyvenime yra sritys, kuriose jaučiamės apribotos. Pamokslininkė kalbėjo apie tris srities, kuriose ji pati jautėsi nesaugiai: pirma, iš praeities atėjusi neigiama nuomonė apie save, antra – nepastovios žmonių nuomonės, trečia – abejotini vaikų pasirinkimai. Sue prisiminė, kad jos vaikystė ir paauglystė nebuvo lengva, ji buvo uždaro būdo, senelė abejojo, ar iš viso kas nors iš jos anūkės išeis, o tėvai išsiskyrė pakankamai anksti. Tačiau į jos gyvenimą atėjo Kristus, ir Jis suteikė viltį. Aš žinau, kokius sumanymus turiu dėl jūsų, – sako Viešpats. – Sumanymus jūsų gerovei, o ne nelaimėms, ir ateitį su viltimi (Jer 29,11). Praeitis niekur nedingo, tačiau ji nebeturi daryti mums įtakos. Mes esame karaliaus dukros, nors kartais būna sunku tuo patikėti. Žmonių nuomonių apie tai, koks turėtum būti, kaip turėtum gyventi, gali būti visokių – bet visų pirma mūsų tapatybę turi apibrėžti ne jos, o Kristus, būtent jame mes turime matyti savo tapatybę.

Taip pat pamokslininkė pasakojo, kad jai kartais tekdavo patirti gėdą dėl to, kaip elgėsi jos vaikai. Tai, kaip gyvena mūsų vaikai, ką jie pasirenka, irgi gali mus daryti labai pažeidžiamus, nes jie pasirenka netinkamai ir daro tėvams gėdą. Kur ateina išdidumas, ten ateina ir gėda, o kur nuolankumas – ten išmintis (Pat 11, 2). Tačiau pažeminimas suteikia mums suteikia progą atgailauti ir įgyti išminties. Pasaulio akimis mes esame paprastos moterys, tačiau darome karalystės darbus, kalbėjo pamokslininkė. Juk pasaulis neskaito Biblijos, bet jis stebi ir skaito mus kaip knygą. Žmonėms nėra įdomi mūsų išmintis, jiems svarbu, ar tu rūpiniesi kitais. Tokiu būdu tu skelbi Evangeliją, ir jei reikia, vartoji žodžius. Ir jei būna sunku, mes turime atsiminti, kad Dievas visada yra su mumis ir visada yra mums pasiruošęs padėti – tą Jis kalba ir kartoja Izaijo 4, 9-10. Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.

Po pietų moterys grupelėse kalbėjo ir dalijosi mintimis tomis temomis, kurios joms buvo įdomios – kaip kartu gyventi tikinčiai moteriai ir netikinčiam vyrui, kaip moteriai gyventi vienai, kaip suderinti skirtingus vaidmenis savo gyvenime ir kokie iššūkiai kyla brandžiame amžiuje. Pasibaigus diskusijoms, moterys iš kiekvienos grupelės papasakojo, apie ką jos kalbėjosi, kokias mintis išsakė ir ką joms buvo įdomu sužinoti. Kai pasibaigė diskusijos, bažnyčios pastorius Ramūnas Jukna padėkojo Sue Yeger už tai, kad ji atvyko ir pasidalino savo mintimis, gyvenimu ir patirtimi. Po to moterys neskubėjo išeiti, gana ilgai bendravo gerdamos arbatą, nes tikrai buvo sunku išsiskirstyti po tokios turiningos dienos.

Bendrinti: