Sutuoktiniams, o gal, tiksliau, žmonoms, norėčiau parekomenduoti du filmus apie santykius šeimoje ir iššūkius, su kuriais tenka susidurti santuokoje.
Karo kambarys - neseniai JAV sukurtas filmas (2015 m.), susilaukęs itin didelio dėmesio, atgarsio ir sėkmės. Tai filmas apie moterį, maldose kovojusią už savo vyrą. Su humoro gaidele parodyti tam tikri niuansai tikrai nepaliks abejingų. Nevalia pasakoti šios istorijos, nes kiekvienas turėtų pažiūrėti pats, tačiau šis filmas atskleidžia kartais itin skaudžią šeimų realybę - kai sutuoktiniai vienas kitam atšąla ir nesugeba susikalbėti, kai santykiuose įsivyrauja nuoskaudos, nusivylimai ir reikalavimai, o vienas iš sutuoktinių ima linkti į neištikimybę… Tai lyg užburtas ratas. Kaip iš jo ištrūkti? Filmo kūrėjai puikiai demonstruoja dievotą išeitį, kurią puikiai įvardino ir neseniai lietuvių kalba pasirodžiusios knygos „Žmonos maldų galia“ viena iš antraščių: „Graužatis dėl santuokos visiškai nieko nekeičia… Užtat malda gali pakeisti viską“ (Stormie Omartian, leidykla “Upė”, 2015). Beje, tai išties gražus sutapimas, kad ši knyga lietuvių kalba pasirodė panašiu metu, kai buvo pradėtas rodyti filmas.
Gali būti, kad kai kuriuos filmo kūrėjų sprendimus vertinsime kritiškai. Galbūt kažkam pasirodys, jog istorija pernelyg graži, kad tikrame gyvenime taip nebūna, o kažkam galbūt užklius tai, kaip meldėsi žmona. Kaip ten bebūtų, filme pasakojama istorija neatitrūksta nuo tikrovės, o net gi ją išryškina, parodydama, kad visi esame kažkur silpni, pažeidžiami ir skleidžiantis nebūtinai malonų kvapą… Tačiau su Dievo pagalba galime įveikti iškilusius sunkumus, o svarbiausia - ištiesti pagalbos ranką artimiausiam žmogui maldoje, tai yra toje vietoje, kur ir besimeldžiančiojo širdis yra keičiama, gydoma, sustiprinama.
Man šis filmas dar kartą priminė, kiek daug tikėjimo dvasios Amerikoje. Daugelis šeimų turi gilų, iš kartos į kartą perduotą supratimą, ką reiškia būti krikščionimi, ką reiškia susidurti su iššūkiais ir juos įveikti tikėjimu. Šlovė Dievui!
Filmą (rusų kalba) galite peržiūrėti internete, spustelėję šią nuorodą.
Kitas filmas, paremtas tikra istorija – Kai meilės nepakanka (2010 m.). Jau pirmiau minėtos knygos „Žmonos maldų galia“ autorė liudija, kaip keitėsi jos vyras, o ir ji pati, kai melsdavosi už savo sutuoktinį… Ir būtent ši pusė taip pat gražiai parodoma šioje kino juostoje. Jaunas vedęs vyras ima gerti, praranda darbą, užgyventą turtą, o žmona nuolat ieško būdų jam padėti ir ištraukti iš alkoholio gniaužtų… Visas jos gyvenimas tarsi įgyja vienintelę prasmę – kad vyras būtų išlaisvintas iš priklausomybės. Dėl to ji patiria didelį sielvartą, kad tarytum neturi jokio „savo gyvenimo“, kad viskas sukasi tik apie vyrą ir dėl jo… Be to, ji niekaip nesusilaukia vaikelio, ir tai dar viena širdgėla. Galiausiai situacija po truputį ima keistis (tiesa, ne be Dievo įsikišimo)... Įdomu, kad būtent ši istorija tapo anoniminių alkoholikų judėjimo pradžia. Nors… atverti namų duris alkoholikams filmo herojei nebuvo paprasta. Tiek ji, tiek kitų sveikstančių vyrų žmonos ėmė atverti savo širdis viena kitai ir pamatė, kad ir joms reikia pasveikti… Pasveikti nuo nuoskaudų ir nusivylimų, sudužusių lūkesčių. Tačiau ir kuriamos alkoholikų grupės ėmė pasiteisinti – žmonės būdavo išlaisvinami, o jų gyvenimai – atkuriami… (Filmą rusų kalba galite pažiūrėti čia: https://my-hit.org/film/14236/)
Girdėdama apie įvairias sutuoktinius ištikusias krizes vis pagalvoju apie tai, kaip svarbu ruošti jaunus žmones santuokai, o ir „ženotiems“ svarbu lavintis, domėtis šeimos, santykių šeimoje tema. Kaip svarbu tam tikra prasme perspėti, kad iššūkiai gali ateiti labai netikėtai, o tekę sunkumai - net gi įskaudinti. Kad šeima tai nėra vien amžinos atostogos Romantikos saloje, kad santykiai reikalauja darbo su savimi, nuoširdaus atsidavimo bei dieviškos meilės, kuri visa pakelia, o taip pat išminties, ir didelės kantrybės. Tuokdamiesi įsimylėjėliai paprastai sunkiai įsivaizduoja, su kokiais iššūkiais jiems teks susidurti. Žmonės yra linkę pasikeisti neatpažįstamai, ir tiems pokyčiams reikia būti pasiruošus. Žinoma, yra šeimų, kurios didelių krizių nepatiria, tačiau vėl gi, daug bendraudama su žmonėmis pastebiu, kad labai dažnai „krizės nebuvimas“ liudija, pavyzdžiui, begalinę ir tylią vienos pusės kantrybę. Yra moterų, kurios dažnai ir tyliai išverkia savo nusivylimus bei liūdesį, ir jų vyrai net neįtaria, jog nėra viskas taip gražu, kaip atrodo jiems… Būna ir atvirkščiai – kai širdgėlą patiria vyrai, nes juos užgriūna perdėti žmonų reikalavimai, nuolatinis nepasitenkinimas ir kabinėjimasis, bambėjimas… Kaip ten bebūtų, mes pašaukti kantriai iškęsti visus sunkumus.
Te Viešpats sustiprina kiekvieną širdį, kuri šiandien patiria sunkumus ir krizę santuokoje. Ir norisi priminti apaštalo Petro žodžius: Mylimieji, nesistebėkite, kad jus degina ugnis, lyg jums būtų atsitikę kas keista <….> (1Pt 4, 12). Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu, žinodami, kad tokius pačius kentėjimus patiria jūsų broliai pasaulyje (1 Pt 5, 8-9). Akivaizdu, kad savo sunkumuose nesame vieniši ar vienišos – galima pasakyti perfrazuojant, kad tokius pačius kentėjimus patiria daugelis žmonų ir daugelis vyrų. Daug šeimų pereina įvairius sukrėtimus bei krizes. Kartais krizės baigiasi skyrybomis, tačiau ne visuose namuose sunkumai būna tokie dramatiški… Kaip bebūtų, mes galime atsiremti į Viešpatį, bei užtarti savo antrąsias puses, užtarti savo santuoką, o Dievas išties yra galingas pervesti per visas audras bei sunkumus, taip pat ir netektis… Ir kokia bebūtų ugnis – tai dar viena proga skleistis mūsų krikščioniškumui, pasitikėjimui Dievu.
O visokeriopos malonės Dievas, pašaukęs mus į savo amžinąją šlovę Kristuje Jėzuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, sustiprins ir pastatys ant tvirto pagrindo. (1 Pet 5, 10)
_64x64_9de.jpg)
