Gydantis... spjūvis

Ar tave kas nors buvo taip smarkiai sužeidęs, kad atsižadėjai bet bent kiek tai primenančių santykių?

Visi esame pažeidžiami, tačiau negydydami savo emocinių žaizdų, niekada nepasveiksime ir negyvensime laisvėje, kurią Jėzus mums iškovojo ant kryžiaus. Gyventi su atvira emocine ar dvasine žaizda tas pats, kas gyventi su fizine žaizda. Negydoma ji pūva ir pūliuoja. O jei kas netyčia ją paliečia, skausmas dar sustiprėja, taigi atitinkamai reaguojame į kitų poelgius – stiprus kartėlis užvaldo mūsų širdį, imame jausti gėdą, ir taip baudžiame save, bet kenkiame tik patys sau. Jei neleidi žaizdai užgyti, o tik pridengi ją tvarsčiu, neįveiksi gyvenimo sunkumą.

Mes dažnai melžiamės dėl išgydymo, tačiau ar iš tiesų kviečiame Dievą išgydyti vidines žaizdas? Pamenu, pirmą kartą Šventajame Rašte perskaitęs apie Dievo širdies troškimą išgydyti mane, pradėjau su Juo kovoti. Nesakau, kad pykau ant Dievo, bet vyko tikra kova. Nesugebėjau susitaikyti su tuo, ką supratau – apie Jo galią bei troškimą išgydyti. Tai, rodos, atvėrė manyje dar gilesnes žaizdas, emocinis skausmas buvo didžiulis. Bet Dievas prakalbo man per Jo keisčiausius išgydymus, kurie paminėti Biblijoje ir atskleidė taip reikalingą įžvalgą.

Peržvelkime į išgydymo istoriją, aprašytą Evangelijoje pagal Joną 9 skyriuje. Jėzus pačia tikrąja to žodžio prasme spjauna, kad išgydytų žmogų: Eidamas pro šalį, Jėzus pamatė žmogų, aklą gimusį. Jo mokiniai paklausė: „Rabi, kas nusidėjo, – jis pats ar jo tėvai, kad gimė aklas?” Jėzus atsakė: „Nei jis nusidėjo, nei jo tėvai, bet dėl to, kad jame apsireikštų Dievo darbai. Man reikia dirbti darbus To, kuris mane siuntė, kol yra diena. Ateina naktis, kada niekas negalės dirbti. Kol esu pasaulyje, esu pasaulio šviesa!“ Tai taręs, Jis spjovė žemėn, padarė purvo iš seilių, patepė juo neregio akis ir tarė jam: „Eik ir nusiprausk Siloamo tvenkinyje”. (Išvertus „Siloamas” reiškia: „Pasiųstasis”.) Tas nuėjo, nusiplovė ir sugrįžo regintis (Jn 9, 1–7).

Paprastai pakakdavo Jėzaus žodžio, kad žmogus išgytų. Tačiau šįkart Jėzus išgydė spjaudamas! Kodėl Jėzus pasirinko būtent tokį veiksmą?

Dievas kelis kartus ragino mane perskaityti tą pačią istoriją. Aš supratau, kodėl mokiniai bandė atrasti aklo žmogaus negalios ir jo paties ar jo tėvų nuodėmės ryšį. Senajame Testamente skaitome, jog žmones, kurie sekė netikrais dievais, ištikdavo aklumo prakeikimas: Viešpats ištiks tave pamišimu, aklumu ir širdies sustingimu (Įst 28, 28). Todėl pamatę aklą vaiką žydai manydavo, kad tai tėvų užtrauktas prakeikimas už tarnavimą svetimiems dievams. Vaikystėje tas aklas vaikas greičiausiai buvo nuolat žeminamas ir spjaudomas.

Ar įsivaizduojate gyvenimą, kai esi nuolat spaudomas ir keikiamas? Kaip smarkiai skaudina įžeidžiantys žodžiai, kuriuos girdi nuo pat gimimo!

Kai Jėzus išgydė vyrą spjūviu, Jis panaudojo tai, ką pasaulis naudojo keikdamas, o Jėzus tai padarė norėdamas atstatyti žmogų emociškai ir dvasiškai. Kuo ši istorija apie besispjaudantį Jėzų tau gali padėti šiandien? Viešpats nori tave išgydyti. Jis gali panaudoti tai, kas skausmingiausia tavo gyvenime, kad atstatytų ir išgydytų.

Skausmingiausia vieta, dažnai yra ten, kur Dievas nori tave išgydyti ne tik fiziškai, bet emociškai bei dvasiškai! Kaip tik šioje istorijoje, Dievas apreiškia save kaip Atpirkėją, kuris atstato visa žmogaus gyvenimą ir geriau už mus pačius žino, ko mums reikia.

Aklasis prašė fizinio išgydymo – jis norėjo praregėti. Tačiau Jėzus turėjo didingesnį planą to vyro gyvenimui. Kas galėjo žinoti, kad spjūvis bus toks galingas?!

Ar žinai, kokioje gyvenimo srityje tau labiausiai reikia išgydymo, kur, galbūt, atmeti Jo pagalbą ir nebetiki, kad kas nors gali pasikeisti? Ar tave buvo kas taip smarkiai sužeidęs, kad atsižadėjai bet kokių panašių, bent kiek primenančių tai, santykių?

Mano tėvas mirė, kai man buvo vos treji metukai. Tai paliko gilią žaizdą manyje. Vėliau mama ištekėjo dar du kartus, bet abu patėviai manęs nemylėjo (ačiū Dievui, vienas jų vėliau pasikeitė). Ar žinote, kas išgydė mano žaizdas? Taip, Dievo meilė. Tačiau tai buvo tokia Dievo meilė, kurią vėliau patyriau iš savo dvasinių tėvų. Būtent tėviška meilė išgydė mano tėvo netekties bei žiaurių patėvių padarytas žaizdas. Galima sakyti, jog Jėzus „spjūviu“ išgydė mane per dvasinius tėvus.

Jei turi sielos žaizdų dėl santykių su mama, įmanoma, jog Dievas naudos dvasinę mamą (ar netgi tikrąją mamą) tavo išgydymui. Jei tave sužeidė santykiai su bendraamžiais, esu tikras, kad tau labai sunku atsiverti draugystei ir pasitikėjimui, tačiau taip pat tikiu, kad daugeliu atvejų santykiai bus išgydyti per tikrą draugystę.

Nesunku perskaityti šias mintis ir toliau gyventi kaip gyvenus. Tačiau metu tau iššūkį – sustok ir pamąstyk apie skaudžiausią vietą savo gyvenime. Tuomet paprašyk Šventosios Dvasios parodyti, kaip elgtųsi Jėzus, norėdamas tave išgydyti.

Surizikuok būti silpnas – leisk santykiams, kuriuos Dievas atsiųs į tavo gyvenimą išgydyti žaizdą. Pasitikėk Jo meile. Prisimink, kad Dievas yra Atpirkėjas! Tavo gyvenime nėra nieko, kas Jam būtų per sunku pakeisti, per daug skausminga ir baisu tau pačiam. Jis niekuo nesibjauri taip stipriai, kad nepajėgtų to atstatyti!

 

Kris Vallotton

Vertė Jurga Karosaitė

Bendrinti: