Giedrė Vėžytė jau 23-ejus metus dirba Vilniaus krikščionių gimnazijoje pradinių klasių mokytoja. Be to, veda dailės pamokas vyresnių klasių moksleiviams ir dailės būrelį po pamokų. Giedrė mokykloje yra surengusi ne vieną moksleivių parodą, skatina vaikų kūrybingumą, pati aktyviai dalyvauja rengiant įvairius mokyklos renginius. Mokytoja dalinasi savo mintimis apie kūrybą bei siūlo pasigrožėti mokinių darbeliais.
Vaikystėje turėjau dvi svajones: pirmoji ir didžiausia mano svajonė – būti dailininke, o antroji – tapti pradinių klasių mokytoja, o tai taip pat siejasi su menu, nes pradinių klasių mokytoja neišvengiamai turi būti kūrybinga.
Nuo vaikystės labai mėgau piešti. Tėvai ir seneliai sakydavo, kad jei tik atrasdavau kokį laikraštį ar knygą, čia pat iliustruodavau antraštes, ar paėmusi popieriaus lapą bandydavau piešti. Labai mėgau piešti žmones. Dabar suprantu, kad piešti žmogų, išlaikant visus anatominius bruožus, proporcijas, yra labai sudėtinga, tai man – meno viršūnė. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę privačiai mokytis pas Beną Narbutą – individualiai mokiausi akademinio piešimo, žmogaus anatomijos – tai, kas man labai patinka.
Savo žinias ir patirtį, žinoma, stengiuosi perduoti ir vaikams. Domiuosi įvairiausiomis technikomis, noriu padėti mokiniams perteikti savo kūrybines idėjas. Vaikams, kurie gavę popieriaus lapą kiek sutrinka ir nežino, ką daryti, stengiuosi parodyti kelią, elementarius principus, formas, kad būtų lengviau pasiekti norimą rezultatą. Dažnai ir jie patys nustemba, pamatę savo išbaigtus piešinius, didžiuojasi savo sėkme.
Kartkartėmis iš vaikų lūpų išgirstu: „Aš nesugebu piešti...“ Tuomet visuomet sakau: „Nėra žmogaus, kuris nemokėtų piešti. Tik kiekvienas žmogus išreiškia save labai savitai.“ Jei mes suvokiame, kaip nupiešti tašką ir liniją, iš to gimsta ir piešinys. Piešimas – tam tikrų formų, taškų, linijų jungimo sistema. Taip gimsta nuostabūs ir netikėti kūriniai.
Piešimą galima palyginti su nėrimu vąšeliu: pradedi nuo kilputės, neri, neri ir išeina kažkas nuostabaus. Stengiuosi vaikams parodyti, kad netikėtai atsiradusi linija gali tapti piešinio pagrindu. Vaikai pamato, kad nereikia iš karto tobulai ir iki galo nupiešti visą formą. Galima pradėti nuo labai paprastų elementų (taško, linijos, geometrinės formos) ir gauti nuostabias formas, o paskui kurti aplinką, ištisą istoriją, išvystyti piešinio siužetą... Vaikai suvokia, kad reikia žengti žingsnelį po žingsnelio iki galutinio kūrybos rezultato. Kai pasakai kokią nors konkrečią temą, dažnai vaikai piešia labai mažus objektus, bet kai jiems paaiškini, jog nupiešti skirtingų dydžių apskritimai, sukomponuoti lape, yra pradžia įdomaus piešinio. Negąsdinu vaikų sudėtingais dalykais, bet pradedu nuo paprastų... Žinoma, sužadinu vaiko vaizduotę, rodydama žymesnių dailininkų pavyzdžius, aiškinu apie įvairias spalvų dermes.
Kiekvienas vaikas gali piešti – kiekvienam iš mūsų yra suteiktas kūrybiškumas, Kūrėjo bruožas, – tu tiesiog negali nekurti. Kaip mes jaučiame alkį, taip yra ir kūrybos alkis.
Visada džiaugiuosi, kai tarp vaikų atrandu sielos draugų meno prasme. Stengiuosi palaikyti su jais ryšį ir drąsinu sieti savo ateitį su menais ar net rinktis menininko profesiją. Džiugu, kad keli mokiniai jau pasirinko tą kryptį. Aš, kaip mokytoja, gerąja prasme net pavydžiu jų tobulėjimo. Jei pastebiu jaunesnio vaiko talentą, apie tai kalbuosi su tėvais, stengiuosi, kad vaikas neapleistų to talento. Juk ir Šventasis Raštas ragina neužkasti savo talentų, jeigu yra galimybė, jį tobulinti ar naudoti.
Man patinka žydų tautos požiūris į vaiko ugdymą. Kartą mokytoja tėčiui papasakojo, ko jo vaikas nemoka, aiškino, kur reikėtų įdėti daugiau jėgų, papildomai mokytis. Tėtis paklausė mokytojos: „O ką mano vaikas moka geriausiai?“ Ir kai mokytoja paminėjo dvi sritis, tėtis atsakė: „Štai šiems dalykams mes ir skirsime daugiausiai dėmesio.“ Juk tai, ką gebi geriausiai, ir yra tavo gyvenimo kryptis, tad tam reikia skirti daugiau dėmesio ir pastangų.
Pastaruoju metu daugiau mąstau apie tapybą – tai mane šaukia. Labai norėčiau tobulėti šioje srityje. Esu dėkinga Dievui, kad vis susikerta keliai su menininkais, kurie įkvepia mane toliau kažką daryti, kurti.
_64x64_9de.jpg)
