Gera nuotaika ir malonus vaišių kvapas teikė sunkiai apsakomo šventinio paslaptingumo. Pačioje konferencijos pradžioje Kuršėnų pastoriaus žmona Jūratė Tuominienė pasidžiaugė tokiu gausiu būriu moterų ir pacitavo III a. teologo Tertuliano „verdiktą“: „Moterie, tu - velnio vartai; per tave atsivėrė kelias prie uždrausto medžio; tu pirmoji sulaužei Dievo įstatymą [...]. Tu įtikinai tą, kurio neįstengė įveikti velnias. Tu lengvabūdiškai sudarkei Dievo atvaizdą, vyrą. Per tavo nuopelną, t. y. mirtį, turėjo mirti net Dievo Sūnus.“ Šie žodžiai iliustruoja, kad nuo pat žmonijos kritimo moterį lydi beveik nepakitęs Adomo ištartas kaltinimas Ievai. Tas kaltės jausmas lydi kiekvieną moterį. „Geisi savo vyro, o jis valdys tave“ (Pr 3, 16) - ilgus amžius šie Biblijos žodžiai buvo traktuojami kaip moters prievolė besąlygiškai tarnauti vyrui. Tačiau juk šiuo teiginiu Dievas tik paaiškina, kokias liūdnas pasekmes užtraukė nuodėmė ir Jo visavaldystės atmetimas, o blogą elgesį su moterimis lemia sužalota žmonių prigimtis, bet ne Dievo valia.
Skambant tokiems kaltinimams, itin guodė ir stiprino švelnus Dievo meilės žodis. Viešnia iš Ukrainos, Natalija Platova žinoma Induktyvaus Biblijos instituto dėstytoja, gera Šventajame Rašte minimų moterų žinovė, atskleidė kitą Kūrėjo, visagalio ir gelbstinčio Dievo požiūrį į moterį. Jos vaizdinga kalba ir išsamus Šventojo Rašto aiškinimas padėjo Dievo žvilgsniu pažvelgti į Biblijos moterų charakterius, apčiuopti Dievo meilės darbą jų gyvenime ir pamatyti moterų indėlį į šeimos, giminės, tautos ir visos žmonijos istoriją. Rūtos, Noomės, Priscilės, Marijos Magdalietės, Abigailės ir Mirjamos tarnavimo pavyzdžiai ištirpdė laikmečių ribas ir rado atgarsį klausytojų širdyse. Į kiekvienos dalyvės širdį Dievas liejo savo meilę, guodė, gydė, drąsino, stiprino bei taisė.
Daugiau apie šį renginį tekalba konferencijos dalyvės.
Anželika Krikštaponienė: Konferencijoje „Biblijos moterys“ netikėtai buvau Viešpaties pagauta, jaučiausi tarytum Jis pats tarnavo ir plovė man kojas. Kelionė biblinių moterų gyvenimo keliais kartu su viešnia Natalija Platova neapsakomai gaivino, graudino ir labai guodė. Vienų moteriškumas prabilo kitų moteriškumui, gelmė šaukė gelmę... Atrodė, jog tarp mūsų, susirinkusių Kuršėnų bažnyčioje, ir Biblijoje minimų moterų gyvenimo ištirpo bet kokia riba, neliko kultūrinių, istorinių barjerų. Visais amžiais moterys kenčia, patiria gyvenimo suspaudimus, konfliktus šeimos ir tarnystės laukuose, susiduria su savo nuodėmingu sužeistumu, tačiau jos patiria ir nuostabią, atstatančią Dievo malonę, besąlygišką meilę. Tas pats Dievas, kuris surado kiekvieną Biblijoje minimą moterį, atranda, atleidžia, atkuria, pašventina ir mus, keliaujant painiais gyvenimo labirintais. Jo gailestingumas pakeri. Norėjosi kartu su Giesmių giesmės mylimąja sakyti: Aš esu mylimojo, o jis mano; jis gano tarp lelijų... (Gg 6, 3). Rūta Tumulienė: Viliojo jau pats renginio pavadinimas „Biblijos moterys“. Atvykau trokšdama iš arčiau pažinti Biblijoje minimas moteris, kirbėjo klausimas: o kokia aš turiu būti? Šventojo Rašto mokytoja tiesiog prikaustė mūsų dėmesį. Rūta, Noomė, Mirjama, Marija Magdalietė, Priscilė, Abigailė - tiek spėjome apžvelgti per vieną dieną, o kur dar vyrai, lydėję jas gyvenimo kelyje. Žvilgtelėjome ir į juos. Namo grįžau įkvėpta, sustiprinta. Dalinausi tuo ir su namiškiais. Norėčiau pažinti visas Biblijos moteris.
Jūra Šiaulienė: Su nerimu laukiau šeštadienio, nes laukė ilga kelionė iš Vilniaus į Kuršėnus... Su manimi vyko ir kolegė, kuri nėra buvusi mūsų bendruomenės tarnavimuose. Galvoje sukosi mintys: ar bendradarbei nebus per sunku išbūti visą dieną? Ar lektorė kalbės aiškiai ir suprantamai? Ar nereikės mums išvykti, nesulaukus renginio pabaigos? Guodžiausi girdėtais atsiliepimais, kad dėstytoja iš Ukrainos kalba paprastai, „tapydama“ Šventajame Rašte aprašytus moterų gyvenimus, stengiasi pasiekti kiekvienos klausytojos širdį. Lektorei padedant, pamažu vis labiau ryškėjo žinomų moterų veidai... Iš pradžių pamatydavome šeimą, kurioje gimdavo konkreti mergaitė ir jos padėtį visuomenėje, sužinodavome tautybę ir istorinį laikmetį, susipažindavome su ją supančiais artimais žmonėmis, o po to išvysdavome ir tos moters konkrečią misiją. Klausytis buvo lengva ir gera, nes kiekviena garsiai perskaityta Šventojo Rašto ištrauka tarsi atgydavo, atsiverdavo to laikmečio pasaulis, atsiskleisdavo ir nagrinėjamos moters charakteris, jos pagarba Dievui, širdies motyvai ir baimės. Ir kelionė namo neprailgo, nes visą kelią šnekučiavomės... O kaip miela ir saldu buvo pirmadienio rytą, geriant kavą, girdėti, kaip kolegė pasakojo kitoms mūsų įmonės darbuotojoms kelionės įspūdžius, kad ji jau atsisiuntė į savo planšetinį kompiuterį Bibliją. Noriu padėkoti viešniai iš Ukrainos, nes patyrėme nuostabią Viešpaties meilę, kuri paguodė, sustiprino ir suteikė viltį gyventi toliau! Te mūsų gyvenime tarpsta ši Šventojo Rašto eilutė: Ji, apsirengusi stiprybe ir grožiu, linksmai žiūri į ateitį (Pat 31, 25).
Ramunė Geibel: Ukrainietiškas temperamentas, paprastumas ir nuoširdumas, biblinių tiesų sisteminis matymas, įžvalgų gilumas - tai mane labiausiai sužavėjo, klausantis konferencijos pranešėjos Natalijos iš Ukrainos. Seniai žinomi pasakojimai apie vieną ar kitą moterį iš Šventojo Rašto nušvito naujoje šviesoje, tapo artimesni ir geriau suprantami, o tos moterys - sektinais pavyzdžiais. Klausydama mąsčiau, kaip aš būčiau pasielgusi vienoje ar kitoje situacijoje, kokia moterimi norėčiau būti ir kokia esu dabar. Į atmintį įstrigo vienas pranešėjos patarimas - ji patarė būtinai nuspręsti, kokį dalyką (charakterio savybę, įprotį ir pan.) savo gyvenime norėtume pakeisti, ir pradėti to siekti. Kitaip seminaras mūsų atmintyje liks tiesiog „geru“ seminaru, bet gyvenime niekas nepasikeis. Manau, kad tokių susitikimų prasmė ir yra tai, kad mes atsigręžiame į Viešpatį, panašėjame į Jį. Aš ir šiandien vis dar mąstau, ką gi man iš tos daugybės blogų įpročių ir blogų charakterio savybių „griebti“ ir, Dievui padedant, bandyti pakeisti. Paprasčiausia būtų nekeisti nieko… Tačiau žinau - Jėzus tik ir laukia, kad ateičiau pas Jį su visomis savo silpnybėmis, kad Jis galėtų mane sustiprinti.
Lena Jazdauskienė: Dėkoju Dievui už šią konferenciją. Tos šešios valandos bėgte prabėgo. Be galo įdomu buvo nagrinėti biblinių moterų gyvenimą, pastebėti Dievo veikimo principus. Labai patiko, kad buvo kalbama apie charakterį ir jo ugdymą, nes juk nuo charakterio priklauso mūsų gyvenimo kokybė ir laimė. Todėl reikia budėti ir melstis. Įstrigo Natalijos žodžiai: „Tu turi būti tokia krikščionė, kad žmonės, žiūrėdami į tave, norėtų To, kas slypi tavyje, ir sektų paskui tave, kaip sekė paskui Kristų. Tikras krikščionis turi išlaikyti dvasinį optimizmą, nes mes darome įtaką aplinkiniams.“ Visa, ką išgirdau atnešė sveiko blaivumo ir pažadino iš dvasinio sąstingio. Siela prisipildė džiaugsmo, drąsos, užsidegimo dar uoliau tarnauti Dievui, ieškoti Jo valios savo gyvenime ir keistis. Vis dar tebeskamba Natalijos žodžiai: „Gyvenimas su Dievu - tai nuostabus nuotykis!“ Su džiaugsmu norisi leistis į šį nuotykį. Dar kartą AČIŪ visiems, prisidėjusiems prie šios puikios ir nepakartojamos šventės!“
Liana Koncienė: Pirmą kartą girdėjau taip nuostabiai atskleidžiant žinomų Biblijos personažų charakterių puses, kurių anksčiau visai nepastebėjau. Sužadino norą studijuoti Bibliją. Jaučiausi lyg būčiau panardinta į patepimo aliejų.
Rasa Mardosaitė: Esu dėkinga Dievui už nuostabią galimybę visą dieną praleisti drauge su tikėjimo sesėmis prie gyvųjų Dievo žodžio vandenų. Šios konferencijos metu labai asmeniškai patyriau, kaip nagrinėjamos Biblijos istorijos mane mokė, barė, taisė, auklėjo ir guodė.
Vilija Ivanovienė: Tai, ką išgirdau, pranoko visus lūkesčius. Net neįsivaizdavau, kad galima taip aiškinti Dievo žodį ir kad Jis gali tiek daug pasakyti, jei tik nuoširdžiai juo domiesi ir stengiesi suprasti, įsigilinti. Nesitikėjau ir tokios aiškios, nuoširdžios, rišlios, pedagogiškos kalbos, tokios puikios iškalbos meistrės įtaigos, tokio bendravimo su auditorija, tokio švelnaus stumtelėjimo mąstyti ir suprasti. Suvokiu, jog tai ne tik Dievo dovana, duotas patepimas, bet ir sunkaus darbo bei ieškojimų pasekmė, rimtas požiūris į tai, ką daro ir ko siekia, aiškus tikslo matymas. Natalija tikrai tapo man moters, kuri myli Dievą, Jo žodį ir siekia tarnauti Juo artimui, pavyzdžiu. Manau, kad tokių konferencijų reiktų ne tik moterims, bet ir vyrams, jaunimui. Tai, ką girdėjome mes, moterys, puikiausiai tinka ir vyrams, nes savybės, apie kurias buvo kalbama, manau, tinka visiems krikščionims. Galbūt trūko diskusijų grupelėse, kuriose būtų galima aptarti, ką girdėjome ir kaip galėtume tai pritaikyti gyvenime.
Elita Žemaitienė: Važiuodama į konferenciją maniau, kad nuostabiai praleisime laiką su sesėmis, paklausysime paskaitos, bet nemaniau, kad kas nustebins. Tačiau nustebino... Nieko panašaus nebuvau girdėjusi per visus 15 savo įtikėjimo metų! Naujai sušvito skaitytos Rašto eilutės, supratau, kad tos moterys nebuvo labai ryškios asmenybės, ir tai mane sustiprino, suteikė pasitikėjimo, kad ir aš, paprasta moteris, ištikimai eidama ir pasitikėdama Viešpačiu, galiu pasitarnauti savo namams, artimiesiems, kaimynams, bendradarbiams... Dėkoju organizatoriams - telaimina Jus Dievas!
Gražina Montvydaitė: Šios konferencijos žinia skirta kiekvienai moteriai. Žvelgdamos į Biblijos moteris galėjome pamatyti save, pasisemti iš jų išminties ir pasitikėjimo Dievu.
Alma Jurašienė: Su Dangaus karalyste yra kaip su pirkliu, ieškančiu gerų perlų. Atradęs vieną brangų perlą, jis eina, parduoda visa, ką turi, ir nusiperka jį (Mt 13, 45-46). Man ši moterų konferencija - tai tas Dievo žodžio malonės perlas. Patyriau Dievo meilės jėgą. Jaučiausi tarsi sėdėčiau prie Viešpaties kojų. Norėjosi klausytis ir džiaugtis neišsemiamais Dievo žodžio turtais. Ačiū mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui už galimybę drauge su kitomis moterimis mokytis iš Biblijos. Dėkoju Natalijai, kuri dalijosi žinia, meile ir išgyventu žodžiu, bei visoms, padėjusioms surengti šią nuostabią šventę.
Nors konferencijos dienotvarkė tikrai buvo įtempta, moterys nesijautė pavargusios ir neskubėjo skirstytis. Daugelis jų susitelkusios į būrelius dar šnekučiavosi ar klausė viešnios atsakymų į moterims rūpimus klausimus. Šios konferencijos atgarsiai lig šiol skamba daugelio bendruomenių moterų sambūriuose, šeimose ir net darbovietėse. Ačiū Dievui, kuris per Jėzų Kristų išliejo savo besąlyginę ir gydančią meilę.
_64x64_9de.jpg)
