Moterų stovykla-konferencija „Tikri santykiai su Dievu“

Šių metų liepos 4-6 dienomis 14 moterų iš Šiaulių Tiesos žodžio bažnyčios dalyvavome Klaipėdos Miesto bažnyčios organizuojamoje moterų stovykloje-konferencijoje „Tikri santykiai su Dievu“, kuri vyko kun. Šulco įkurtoje Jaunimo sodyboje Kretingos rajone. 
Šį kartą klaipėdietės į savo tradicinę vasaros moterų stovyklą pakvietė ir kitas seseris Kristuje, tad dalyvavo moterys iš Šiaulių, Kuršėnų, Radviliškio, Kėdainių, Vilniaus, Kretingos.

Konferencijos mokymus vedė viešnia iš Ukrainos, Biblijos studijų mokytoja Natalija Platova. Dievo žodžio šviesoje aiškinomės, kas yra nuodėmė, ar yra bent vienas žmogus be nuodėmės? Kokios nuodėmės pasekmės? Ką Šventasis Raštas kalba apie mirtį? Kas laukia žmogaus po jo mirties? Kas yra Jėzus Kristus? Kodėl Jam reikėjo mirti ant kryžiaus? Ar žmogus gali gyventi taikoje su Dievu ir savimi?

Po paskaitų vykdavo diskusijos, aptarimai grupelėse. Moterys melsdavosi, drąsindavo viena kitą.
Stovyklos metu kiekvieną rytą pradėdavome mankšta. Taip pat šlovindavome Dievą šokio judesiais, profesionali masažistė mokė savimasažo, dalijosi pastebėjimais apie kvapų terapiją. Moterys leido laisvalaikį bendraudamos viena su kita gamtoje prie laužo, dalinosi gyvenimo patirtimi, sunkumais ir iššūkiais. Vakarais norinčios žiūrėjo filmus „Drąsa mylėti“, „Šventi svečiai“. Vieną vakarą ant laužo kepėme zefyrus ir valgėme juos su sausainiais. Klausėmės Ingridos Ručinskienės atliekamų giesmių.

Moterims labai patiko interaktyvus projektas „Stotelės“. Čia girdėta teorija buvo susieta su praktika. Šis projektas - tai pusantros valandos tylos laikas, kurio metu nebuvo galima kalbėtis, susirašinėti, negalėjo būti ir akių kontakto. Šis laikas buvo skirtas pažvelgti į savo vidų, ištirti savo širdies būklę, pamatyti savo nuodėmes, suvokti, koks jausmas apima, kai jų atsikratoma, kokie jausmai užplūsta, kai širdis ir siela apvaloma.

Kaip apvalyta siela ir širdis atsigauna Viešpaties akivaizdoje, taip ir gamta atsigavo po gaivaus lietaus.

Stovyklos pabaigoje norėjosi giedoti, šokti, dėkoti Dievui už tai, ką Jis padarė mūsų gyvenime ir širdyje.

Įspūdžiais apie šią stovyklą pasidalijo ir kelios moterys.

Tina M.: Dar prieš atvykstant į šią moterų stovyklą-konferenciją Dievas priminė man palyginimą apie Mortą ir Mariją (Lk 10, 38-42). Supratau, kad ilgą laiką aš buvau lyg Morta, besirūpinanti visokiu patarnavimu, tad norėjosi pasėdėti prie Jėzaus kojų, „pabūti Marija“. Turėjau puikią galimybę pabūti su Jėzumi ir savimi. Geras mokymas ir puiki aplinka, gamta atgaivino ir sustiprino mane.

Audronė G.: Nors buvome iš skirtingų bendruomenių, skirtumų nesijautė, tvyrojo vienybė. Tokioje atmosferoje Dievas atskleidžia ypatingąją, švelniąją moters pusę.

Jolanta G.: Jaučiuosi taip lyg viduje ilgai ilgai būtų gulėję akmenys, po kuriais slypėjo gyvojo šaltinio versmės. Šios stovyklos metu tie akmenys buvo nuritinti. Jaučiu atgaivą, atstatymą.

Kristina Ž.: Labai laukiau šios moterų stovyklos, nors ir nežinojau, ko iš jos tikėtis… Bet dėl vieno buvau tikra - pagaliau galėsiu NETRUKDOMA pabūti su Dievu, laukti Jo artumo, gilintis į Jo Žodį. Ir ačiū Viešpačiui už Jo ištikimybę ir šį puikų su Juo praleistą laiką. Gavau daug daugiau, nei galėjau įsivaizduoti: buvau atgaivinta ir pripildyta Jo Dvasios, susipažinau su nuostabiomis sesėmis Kristuje. Pamačiau, kokios mes visos skirtingos, tačiau mylimos ta pačia, visa apimančia ir bet kokį supratimą pranokstančia Dievo meile.

Gerte gėriau į save šią naują patirtį: bendruose susirinkimuose, kur studijavome Raštą ir mokėmės jį suprasti; grupelėse, kur kiekviena dalijomės savo tarnystės džiaugsmais ir iššūkiais; prie pietų stalo, kur galėjome artimiau susipažinti viena su kita. Ypatingi buvo ir vakarai, kai pagaliau atradau laiko ir grožio procedūroms (vyko savimasažo pamokėlė), ir geriems filmams, ir ilgiems pašnekesiams su draugėmis. Džiaugiuosi galimybe artimiau susipažinti ir pabendrauti su nuostabia Viešpaties tarnaite - Natalija Platova. Buvau labai paguosta bei padrąsinta, todėl tvirtai galiu teigti, kad mano džiaugsmui stovykloje nieko netrūko. Na nebent šiek tiek miego, bet tai buvo tokia menka auka palyginus su tuo, ką gavau mainais.

Dėkoju Viešpačiui už organizatores ir visas moteris, kurios padėjo surengti šią stovyklą, nepabijojo atsakomybės ir iššūkių, aukojo savo bei šeimos laiką. Ačiū, kad leidote Dievui liestis prie mūsų širdžių, jas apvalyti, pagydyti ir pripildyti nauju aliejumi.

Jolanta P.: Atgaivino, statydino, įkvėpė.

Liana K.: Šiomis dienomis puikiai buvo atskleista amžinybės perspektyva. Pamačiau, kad brangiausia, ką mes turime, tai - per Jėzų Kristų gauta amžinybė. Dabar svarbiausia, manau, grįžus iš stovyklos, išlaikyti tą matymą, neleisti, kad kasdieniai rūpesčiai bei nuodėmė „uždėtų tamsius akinius“, kad mes nepamestume tos dvasinės realybės matymo.

Jūratė T.: Stovyklos metu jaučiausi taip, lyg sėdėčiau prie Jėzaus kojų ir klausyčiausi tiesos bei meilės žodžių. Nurimo siela ir kūnas, norėjosi gerti Jo žodžius ir jais pripildyti visą savo esybę. Jėzus mokė savo meile dalintis su šalia esančiomis seserimis. Jo parodyta meilė kvietė atgailai ir ragino iš naujo pašvęsti save Jam. Puikiai praleistas laikas sugrąžino į mano širdį  jėgas ir džiaugsmą. Dėkoju už puikiai suorganizuotą stovyklą Klaipėdos Miesto bažnyčios moterims. 

http://ibaznycia.lt