„Nėra didesnės meilės už Dievo meilę“

Ingridą Ručinskienę labiausiai pažįsta Šiaulių krašto bendruomenės, ypač Kuršėnų evangelinė bažnyčia, kurioje ji ne vienus metus drauge su kitais šlovina Viešpatį. Ingrida jau seniai kuria giesmes, dainas, yra išleidusi 4 savo dainų albumus bei kelias dainų knygeles vaikams. Jos giesmes leidžia ne tik krikščioniška radijo stotis XFM, bet ir „Pūkas“, „Radijo centras“, „Lietus“, „Lietuvos radijas“. Ingrida dalyvauja įvairiuose renginiuose, yra surengusi kelis autorinius koncertus.

Štai ką pati Ingrida pasakoja apie savo gyvenimą, meilę Kūrėjui, Jo suteiktą dovaną kurti ir iš meilės Jam gimusias giesmes.

 

Gimiau 1976 m. Šiauliuose, šeimoje augau kartu su dvejais metais vyresne sese. Mano tėvai nebuvo menininkai, tačiau vaikystėje draugavau su pussesere, kuri tuo metu muzikos mokykloje mokėsi groti pianinu. Tada viskas ir prasidėjo – gimė nepaaiškinama trauka muzikai, nenumaldomas troškimas pačiai išmokti groti, o vėliau ir dainuoti bei kurti muziką. Visas vasaras kartu su sese leisdavome pas močiutę Alytaus rajone. Močiutė buvo nuostabi moteris, skiepijo meilę Dievui, žmonėms. Tuomet daugelio jos pasakotų dalykų nesupratau, tačiau širdyje tikėjau, kad Dievas tikrai yra, patirdavau, kad Jis atsako į maldas, visada žinojau, kad Dievas mane mato. Tačiau esminius pasikeitimus patyriau vėliau, susidūrusi su gyvenimo sunkumais. Labiausiai Dievo ranką jutau laukdamasi pirmojo sūnaus, nes septintą nėštumo mėnesį man turėjo operuoti apendicitą. Kaip sakė gydytojai, apendicitas jau gangrenavo ir užkrėtė visą organizmą... Gydytojai svarstė, ką gelbėti – mamą ar vaikelį... Ačiū Dievui, likome gyvi abu.

Susidūrusi su sunkumais auginant vaikus, netekus mamos, dar labiau suvokiau Dievo meilę, ištikimybę, Jo artumą. Gimdavo giesmės, dainos, kurios buvo tarsi maldos ir tuo pačiu padėka Dievui, kad net ir sunkiausiose situacijose, kai atrodė, kad mane supa tamsa ir grimztu į didžiausią duobę, Jis niekada nepaliko – visada šalia jaučiau Dievą, Jo paguodą, meilę ir sulaukdavau iš Jo ateinančių atsakymų.

                                     ***

Būdama 11-os metų pradėjau mokytis muzikos privačiai, nes muzikos mokykla nepriėmė – neva pianinu reikia pradėti mokytis groti nuo 7-erių metų. 
1991 m. įstojau į Šiaulių konservatoriją (dabartinė Sauliaus Sondeckio menų gimnazija) ir įgijau aukštesnįjį išsilavinimą – baigiau chorinio dirigavimo specialybę. Baigusi Šiaulių konservatoriją planavau studijas tęsti Vilniaus muzikos akademijoje ir studijuoti kompoziciją, tačiau dėl tuo metu susiklosčiusios nelengvos situacijos Lietuvoje teko planus keisti. Pradėjau dirbti Šakynos pagrindinėje mokykloje muzikos mokytoja, vėliau Kuršėnų meno mokykloje teorinių disciplinų, fortepijono, vokalo mokytoja, koncertmeistere.

                               ***

Mano kūrybiniai ieškojimai prasidėjo vos tik pradėjau mokytis groti pianinu. Ne tik išmokdavau užduotus kūrinėlius, bet ir sugalvodavau jiems įvairių muzikinių interpretacijų. Mokantis ir vis plačiau susipažįstant su muzikos harmonija, kūryba vis plėtėsi, gimdavo dainos, kurioms pradžioje tekstus rinkau iš poezijos rinkinių, kartais tekstus kūrė sesuo, o vėliau žodžius giesmėms ėmiau rašyti ir pati.

Pagrindinis siekis ir tikslas buvo muzika, tiksliau – pati kūryba. Valandų valandas praleisdavau prie pianino, ieškodama naujų muzikinių sąskambių dainoms. Be to, papildomai mokiausi džiazo harmonijos, improvizacijos.

                                         ***

Muzikinėje kūryboje, kaip ir gyvenime, įspūdį daro tikri, nesuvaidinti dalykai, visuomet rūpėjo egzistenciniai klausimai. Nepatinka vaidyba, apsimetinėjimas, nenuoširdumas. Viskas, kas kartojasi, tampa nuobodžia rutina, atneša beprasmybės jausmą. Tai atsispindi ir mano dainų tekstuose.

2004 m. vyro padedama išleidau pirmąjį autorinių giesmių albumą „Danguje“. Šis albumas sukurtas išgyvenant sunkiausius gyvenimo etapus, kai teko prisiliesti net prie mirties šešėlių, laukiantis pirmojo sūnaus. Tuomet buvo daug apmąstymų apie Dievą, Jo egzistenciją ir gyvenimą. Albumo „Danguje“ tekstai – tarytum maldos, kurias lydėjo tikėjimas, kad viskas gali pasikeisti į gera.

Vėliau teko išgirsti atsiliepimų, kad šis albumas daugeliui buvo atgaiva ar sustiprinimas nepasiduoti, nesustoti, siekti savo užsibrėžtų tikslų, tikėti svajonėmis, kurios gali išsipildyti, raginimas gyventi ne dėl savęs (giesmė „Danguje“).

Vis daugiau ir plačiau susipažįstant su įvairiais žmonėmis bei koncertuojant, muzikinis suvokimas ir pateikimas plėtėsi. Savo kūryboje ėmiau ieškoti naujovių, subtilumo. Nors širdžiai artimiausia išlieka lyrinė poproko muzika, sukurtose dainose „Iš naujo“, „Tu patikėk“, „Vieniša širdis“ galima rasti gotikinio roko bruožų.  Šios dainos įrašytos antrame, 2006 m. pasirodžiusiame, albume „Meilės kalba“.

Išleidus savo kūrybos dainų albumus, atsivėrė galimybės plačiau koncertuoti, dalyvauti miesto rengiamose šventėse, festivaliuose. Esu surengusi du autorinių dainų koncertus.

Dar vienas albumas pasirodė 2009 metais, na, o paskutinis albumas – tai visų trijų išleistų albumų rinkinys – jame atrinktos daugiausiai dėmesio sulaukusios dainos ir giesmės ir įrašytos dar trys naujos dainos, kurių nėra prieš tai esančiuose dainų albumuose.

2016 m. išleidau autorinių dainų vaikams rinkinį „Svajonių žiedai“, kuriame galima rasti ir labai paprastų dainelių ir sudėtingesnių, o 2017 m. dienos šviesą išvydo ir mano kurtų giesmių giesmynas „Mano meilė Tau“ – jame atrinktos ir sudėtos iš meilės Dievui kilusios giesmės.

                                            ***

Kas man yra kūryba? Manau, kad kiekvienas žmogus neišvengiamai kuria, nes jis sukurtas Kūrėjo. Tik galbūt ne kiekvienas tai supranta ir įvardija savo veiklą kaip kūrybą. Na, o man kūryba – tai neatsiejama mano gyvenimo dalis, kai per dainas ar giesmes galiu perteikti savo jausmus, išgyvenimus ar pamąstymus. Malonu išgirsti, kad mano sukurtos giesmės džiugina ir guodžia kitus žmones, nes, kaip ir minėjau, daugelis jų parašytos einant per sunkumus. Savo bendruomenėje padedu žmonėms šlovinti Dievą. Negaliu pasakyti, ar kuo nors juos praturtinu, greičiau jie praturtina mane.

Manau, kad kiekviename gyvenimo tarpsnyje kiekvienas žmogus Dievą priima ir suvokia kitaip, – tad ne išimtis ir aš. Jaunystėje maniau vienaip, dabar visai kitaip. Juk gyvenimiška patirtis ir nuolatinis darbas su savimi daro mus brandesnius, sugebančius atskirti tiesą, sąmoningiau mylinčius Dievą. Linkiu, kad kiekvienas visų pirma būtų dėkingas savo Kūrėjui, suprastų, kad nėra didesnės meilės už Dievo meilę, kad nėra didesnių turtų kaip širdies tikėjimas, o šio pasaulio malonumai praeina.

Bendrinti: