Ar yra nuodėmė, kurią krikščionys daro dažniau, nei nuodėmė nerimauti?
Atsikeliate ryte dešimt minučių vėliau nei turėjote ir tuoj pat įsėlina nerimas: o jeigu aš pavėluosiu? O jei dar kely bus eismo spūsčių?
Kai po darbo grįžtate namo, norėdama atsikvėpti imate naršyti „Facebooke". Pamatote, kokie šaunūs visų kitų vaikai, kokie nuostabūs jūsų draugių iškepti keksiukai ir imate krimstis, kad jūs esate netikusi mama. Ryte vėl pajuntate skausmą kelyje ir imate jaudintis, jog gali prireikti ir operacijos. Pradedate nerimauti, kas prižiūrės jūsų vaikus, kol sveiksite. Tuomet išsigąstate, kad galbūt skausmo priežastis yra rimtesnė, imate naršyti su medicina susijusius tinklapius ir suvokiate, kad jums turbūt kokios nors ligos komplikacijos.
Ar jums tai pažįstama?
Jėzus gali padėti.
Nerimas - turbūt dažniausiai pasitaikanti nuodėmė tarp tikinčiųjų. Galite galvoti, kad tai nelabai padrąsina: „Taip, aš nerimauju dėl visko. O dabar dar imsiu jaudintis dėl to, kad nerimauju." Bet būkite padrąsintos: jeigu nerimas yra natūralus (tokiu galima laikyti mamos, studento, verslininko ir pan. rūpestį), viskas gerai, tačiau jei nerimas perdėtas, tai jau yra nuodėmė. Bet Dievas gali atleisti ir padėti su ja kovoti.
Mato 6, 25-34 - viena iš nuostabiausių Biblijos vietų, kalbančių apie nerimą. Tris kartus Jėzus sako: nesirūpinkite (25, 31, 34 eil.). Bet Jis čia nesustoja. Jėzui svarbu ne tik duoti įsakymus - Jis nori pasiekti mūsų širdis. Todėl Jis išdėsto septynias priežastis, kodėl turėtume nesijaudinti.
1 priežastis. Gyvybė yra daug svarbesnė (Mt 6, 25). Mums reikia susidėlioti prioritetus. Ar tikrai taip svarbu gyvenime turėti gerų daiktų: gurmaniško maisto, brangių gėrimų ar madingų drabužių? Ar iš tiesų gyvenate tik tam, kad galėtumėte džiaugtis etikete kelnių ar sijono vidinėje dalyje? Ar tikrai tai jūsų gyvenimui suteikia vertės? Ar atsigręžę į savo gyvenimą galvosite: „Ech, kodėl nebuvau išrankesnė, rinkdamasi drabužius?" Argi gyvenimas nėra daugiau nei tik pastangos pavalgyti, gerai jaustis ar puikiai atrodyti?
Gyvename amžiuje, kai žmonės pamišę dėl maisto. Daug žmonių pasaulyje nerimauja dėl to, kaip gauti maisto, o mes jaudinamės dėl to, kokį gyvenimą višta gyveno prieš jai patenkant ant mūsų stalo. Nesakau, kad neturi rūpėti, kaip elgiamasi su gyvūnais, tačiau turime prisiminti, kad gyvenimas - daugiau nei maistas, ir kūnas - svarbesnis nei drabužis.
2 priežastis. Jūs esate per daug svarbūs (Mt 6, 26). Nerimaudami dėl maisto, drabužių ar pinigų mes žeidžiame ne tik Dievą, bet ir save. Mūsų nerimas pasauliui sako: „Aš - nevertingas". Rūpestis yra tarsi priekaištas Dievo gerumui ir dvejonė vyro bei moters, sukurtų pagal Dievo atvaizdą, verte. Pažvelkite į paukščius, voveres ir pasimokykite. Dievas juos visus maitina. Kai matote juos, spoksančius į jus pro langą, jie sako: „Į ką žiūri? Pasitikėk Dievu." Paukščių čiulbėjimas teprimena jums, kad Viešpats jumis rūpinasi. Dievas pasirūpina net pačiais mažiausiais gyvūnėliais, tad Jis pasirūpins ir jumis.
3 priežastis. Nerimas neatneša nieko gero (Mt 6, 27). Ar kada, prisiminę sunkius laikus, pagalvojote: „Nežinau, kaip būčiau tai ištvėręs, jei nebūčiau taip nerimavęs..." Niekas, atsigręžęs į praeitį, nedaro tokių išvadų: „Su pinigais tikrai buvo striuka, bet nerimas mane išgelbėjo." „Mokykloje buvo tikrai sunku. Norėčiau, kad būčiau labiau nerimavęs." „Diagnozė išgąsdino, bet tuomet visi mano draugai ėmė drauge su manimi nerimauti."
Ne žmogaus rankose yra jo keliai. Nė vienas negali pakreipti savo žingsnių, kaip jis nori (Jer 10, 23). Visos mūsų dienos buvo surašytos Dievo knygoje dar prieš joms prasidedant (Ps 139, 16). Mes turime pripažinti, kad kai kuriais atvejais esame bejėgiai. Aš nesu gabus susitvarkyti su visų rūšių problemomis. Aš negaliu priversti žmogaus patikėti Evangelija. Aš negaliu prikelti mirusiųjų. Negaliu sėdėti visą naktį prie vaiko lovelės ir klausyti, ar jis kvėpuoja. Ir aš tikrai negaliu gyventi nė viena nanosekunde ilgiau, nei man skirta. Dar niekas niekada negyveno nė viena valanda ilgiau tik dėl to, kad jaudinosi, kada gi jis mirs.
4 priežastis. Dievui jūs rūpite (Mt 6, 28-30). Dievas augina lauko gėles. Kodėl? Todėl, kad Jis to nori. Todėl, kad jos gražios. Todėl, kad Jis - kūrybingas. Todėl, kad Jam patinka grožis. Todėl, kad Jis nori, jog žmonės jomis grožėtųsi. Todėl, kad Jam rūpi gėlės, kurios nuvysta, Jam rūpi netgi žolė. Žolė išdžiūva, nušąla, pasidengia ledu, tačiau po kelių mėnesių ji vėl sužaliuos. Ir jūs nieko nebūsite dėl to padarę. Galbūt jūs pasėjate šiek tiek daugiau sėklų, gal pasamdote apželdintoją, kuris pagražina aplinką, bet netgi jei nieko nedarote, žolė vis tiek sužaliuoja. Todėl, kad Dievas yra Dievas, ir Jam patinka žalia žolė.
Ar žinote, kaip Jėzus vadina tuos, kurie nerimauja? Mažatikiais. Mūsų nerimas žeidžia Dievo charakterį. Kai nerimaujame, mes netikime tiesa apie Dievą, abejojame, kad Jis mato, žino, kad Jam rūpi, kad Jis gali padėti. Tikėjimas yra daugiau nei tik miglota idėja, kad Jėzus egzistavo ir kad mes eisime į dangų, jei pakviesime Jį į savo širdis. Tikėjimas - tai praktinis būdas žvelgti į gyvenimą. Biblinis tikėjimas persmelkia visą mūsų gyvenimą, tai susiję ne tik su sielos išgelbėjimu. Nerimaudami mes tarsi sakome Dievui: „Aš nepatikiu Tau savo gyvenimo, nes netikiu, kad Tu viską kontroliuoji. Man labiau rūpi šie dalykai. Man reikia padaryti viską, ką galiu, kad pasirūpinčiau savimi, nes nesu tikras, kad Tu pasirūpinsi." Bet pagalvokite apie tai: Dievas rūpinasi laukiniais gyvūnais, laukinėmis gėlėmis, netgi žole, tai kodėl Jis turėtų nepasirūpinti jumis?
5 priežastis. Rūpinasi pagonys (Mt 6, 30-32). Kai kurie iš mūsų nerimauja tiek daug, jog galėtų būti ateistais. Mes gyvename taip, tarsi Dievas neegzistuotų. Taip elgiasi pagonys.
Pagonis nebūtinai garbina stabus ir aukoja varles. Pagonis yra tas, kuris mano, kad gyvenimas sukasi tik apie valgį, gėrimą ir drabužius. Pagonis mano, kad jo gyvenimas visiškai priklauso nuo turto gausos. Pagonis elgiasi su turimais pinigais taip, lyg visatoje neegzistuotų Dievas, kuris juo rūpinasi ir kuris jį prižiūri.
Leiskite man trumpam stabtelėti, nes kai kas iš jūsų gali kelti klausimą, kurį dalis mūsų visgi bijome užduoti: „Bet jeigu Dievas visgi manimi nepasirūpins? Ką pasakysite apie krikščionis, kurie mirė iš bado? Kaip tie, kurie buvo išvaryti iš savo namų? Ką pasakysite apie tuos krikščionis, kurie dar šiemet mirs nuo vėžio, pateks į avariją ar patirs širdies smūgį? Argi Dievas nepažadėjo pasirūpinti ir jais?"
Šie klausimai yra teisingi, ir jie nenustebintų Jėzaus ar bet kurio Bibliją rašiusio asmens. Apreiškime Jonui kalbama apie daugybę kankinių. Paulius sakė romiečiams, jog net ir sunkiais laikais, patiriant persekiojimus, badą, nuogumą, žudynes, jie bus daugiau nei nugalėtojai. Jėzus savo mokinius taip pat įspėjo: Jus išdavinės tėvai, broliai, giminės ir draugai; kai kuriuos iš jūsų jie žudys. Būsite visų nekenčiami dėl mano vardo. Tačiau nė plaukas nuo jūsų galvos nenukris. Savo ištverme išlaikykite savo sielas (Lk 21, 16-19). Jėzus niekada savo mokiniams nesakė, kad būdamas krikščionimi esi apdraustas nuo visų bėdų ir kančių.
Tai visgi galime mes pasitikėti Dievu ar ne?
Visų pirma turime prisiminti Biblijos kontekstą. Evangelijos pagal Matą 6 skyriuje Jėzus kalba apie žmones, tarnaujančius mamonai, o ne Dievui (Mt 6, 24). Evangelijos pagal Luką 12 skyriuje Jėzus kalba apie turtingą kvailį, statantį didesnius klojimus ir besijaudinantį, kaip susikrauti turtus žemėje. Jis nori pasakyti, jog mes tikrai nemirsime nuo per didelio dosnumo. Tai pirmiausia ir turime suprasti.
Bet tai tik dalis atsakymo. Manau, jog kitą atsakymo dalį galime rasti Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus 32 eilutėje: Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Kas yra visa tai? 30 ir 31 eilutėse mums parodoma, kad visa tai yra maistas ir gėrimas. Ir kam mums šių dalykų reikia? Gyvenimui. Dievas žino, kad to mums reikia gyvenimui - tol, kol Jis nori, kad mes gyventume. Dievas žino, jog tam, kad galėtume gyventi, mums reikalingi drabužiai, maistas, gėrimas, ir Jis mums suteiks tai tol, kol Jis norės, kad mes gyventume.
Dievas nėra kvailas. Dievas mus mato. Jis žino, kad mes čia esame. Jis neišėjo pietauti ir neatsigulė pogulio. Jis nėra iš tų tėvų, kurie pameta savo vaiką prekybos centre. Jis yra už jus, ne prieš jus. Jėzus nežadėjo, kad visos jūsų svajonės išsipildys, bet Jis pažadėjo suteikti jums viską, ko jums reikia, kad pašlovintumėt Jį ir nugyventumėt visas dienas, kurias Jis surašė Gyvenimo knygoje.
Tai gali skambėti gana kvailai, bet tai išties gilu. Jėzus sako, kad gyvenime yra svarbesnių dalykų nei tik siekis išgyventi. Mes visi mirsime. Taigi, tegul siekis išgyventi nebūna jūsų gyvenimo tikslas, nes čia jūs suklupsite. Mes esame čia tam, kad nuveiktume kai ką daugiau, nei tik stengtumės išvengti mirties. Jėzus sako: „Dievas suteiks jums valgio, gėrimo ir drabužių, kurių jums reikės, kad gyventumėte. Ir kai panorėsiu, kad jūs nustotumėt gyventi, taip ir įvyks. Aš viską kontroliuoju. Jūs esate čia dėl svarbesnės priežasties nei tik išgyventi."
Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus 33 eilutėje raginama: Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės. Siekite matyti Dievą, viešpataujantį savo gyvenime, šeimoje, bažnyčioje ir pasimetusių, žūstančių pasaulio žmonių gyvenime. Juk jūs visgi ne pagonis.
6 priežastis. Karalystė yra svarbesnė (Mt 6, 33). Jėzus nori išvaduoti mus iš nerimo. Turėdami gražų automobilį, jachtą, traktorių, namus, mes dėl jų nerimaujame: „O jeigu įvyks avarija, trenks žaibas ar įsilauš vagys?" Jėzus sako: „O ką pasakytumėte apie didesnius lobius? Kodėl neatsisakius savęs dėl išliekančių, amžinų dalykų?" Randy Alcornas sako: „Tu negalėsi pasiimti su savimi pinigų, bet gali juos perduoti kitiems." Neatsisakykite visų savo siekių, tiesiog pakeiskite pagoniškus siekius dievotais. Ieškokite Dievo karalystės. Siekite matyti Dievo viešpatavimą ir Jo valdžią savo gyvenime, šeimoje ir bažnyčioje. Rūpinkitės žūstančiais pasaulio žmonėmis. Tegul jūsų prioritetu tampa siekis kuo daugiau žmonių supažindinti su Karaliumi, kuo daugiau žmonių atvesti į Jo karalystę, padėti žmonėms gyventi Jo karalystėje.
Galbūt Jėzus nepalengvins jūsų gyvenimo, bet Jis padarys jūsų gyvenimą džiaugsmingą. Jis nori išvesti mus iš aklavietės. Jei gyvenate dėl pinigų, jūs turite priežasčių nerimauti. Jeigu svarbiausias dalykas jūsų gyvenime yra jūsų karjera, ji gali jums ir nenusisekti. Jeigu jūsų sveikata, išvaizda ar vaikai yra tikroji jūsų aistra, jūsų gali laukti milžiniškas nusivylimas. Jūs turite priežasčių nervintis. Tačiau jei visų pirma ieškote Jo karalystės, jūs nepralaimėsite.
7 priežastis. Rytojus pats pasirūpins savimi (Mt 6, 34). Šios dienos malonė skirta šios dienos išbandymams. O kai išauš rytojus su naujais išbandymais, ten jūsų lauks ir nauja Dievo malonė. Nerimaudami jūs jaudinatės dėl ateities, kuri dar net neatėjo.
Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė. Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė. Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo, - sakė pranašas Jeremijas (Raud 3, 22-24).
Kas nutiks rytoj?
Rytoj nutiks tūkstančiai dalykų, kurių mes negalime nuspėti: kai kas gaus medicinos tyrimų atsakymus, kai kam nutiks nelaimingas atsitikimas, užgrius darbai, kai kas eis į pasimatymą, kitiems gims kūdikis, kai kas sulauks kritikos, dar kitų laukia rimti pokalbiai, kai ką netgi ištiks mirtis. Mes nežinome, kas nutiks rytoj. Bet yra vienas dalykas, kuriuo ir aš, ir jūs galime pasikliauti - kai tai nutiks, Dievas tam išlies ir naują malonę.
Kas gali padėti liautis rūpintis? Žvelkite į Jėzų - Jis mato. Jis žino. Jam rūpi. Jis yra užjaučiantis Vyriausiasis Kunigas. Ir Jis niekada jūsų nepaliks ir neapleis.
Iš www.thegospelcoalition.org
vertė Viktorija Valatkaitė
_64x64_9de.jpg)
