Štai ir kelionės po „blogųjų minčių" šalį pabaiga - apžvelgėme svarbiausiąsias ydas, apmąstėme mūsų santykį su sudėtinga tikrove, kuri mus kuria ir supa: santykius su maistu, kūnu, erdve bei laiku, daiktais, kitais žmonėmis ir mūsų veikla.

Mūsų visuomenė, apnikta niūriojo vangumo blogio ir pykinama beprasmybės, paradoksaliu būdu serga ir savo priešingybe - tuščiagarbiškumu. Tai kirminas, kuris išėda mūsų santykį su darbu ir nužemina jį iki pasirodymo.

Artėjant didžiosioms krikščioniškoms metų šventėms net ir netikintieji stengiasi persvarstyti savo santykius su kitais žmonėmis, pašalinti įtampas ir barnius ar bent jau trumpai jų atsisakyti, atkreipti dėmesį į savo kasdienį elgesį.

Apie postmodernizmą kalba daugelis. Vieniems jis asocijuojasi su viskuo, kuo maždaug per pastaruosius tris dešimtmečius džiugino intelektinė pažanga;

kitiems jis liudija apie užmirštamą tiesą, besismelkiantį nihilizmą, vis labiau įsisiaučiančią sumaištį ir Dievą ignoruojančią aroganciją.

Tarsi smarkus vėjas pakyla pyktis (orghé) - netikėtas karštis, ateinantis iš mūsų vidaus ir įsiliepsnojantis kaip ryjanti ugnis. Jis yra pati matomiausia yda, subjaurojanti savo auką: atima jai kvapą, sukelia dusulį, nudažo raudoniu veidą, pakeičia žvilgsnį...

Jūra niekuomet neprisipildo, nors į ją įteka daugel upių, taip ir šykštuolio nepasotina turtai", - šitaip Evagrijus apibūdina philarghyria, tą „meilę pinigui", kuri yra patologiško žmogaus santykio su daiktais išraiška.

Nūdienos medicininis ir dvasinis žmogaus pažinimas turėtų mums suteikti galimybę sąmoningiau ir veiksmingiau reaguoti į tas „dvasios ligas", kurios nuo pirmųjų krikščionybės amžių vadinamos „svarbiausiomis ydomis".

Iškreiptų santykių, kuriuos tradiciškai vadiname „svarbiausiomis“ ydomis, sąraše gašlumas yra antrojoje vietoje. Jis seka po rajumo ir su šia yda yra glaudžiai susijęs: tiek maisto, tiek seksualinis besotiškumas yra įsišakniję toje pačioje dirvoje.

M. Eliade (1907-1986) - vienas žymiausių Rumunijos rašytojų, religijos istorikas, mitologijos tyrinėtojas, daugiau kaip 30-ies literatūrinių ir filosofinių knygų, išverstų į 18 pasaulio kalbų, autorius. Lietuvių skaitytojai su šiuo autoriumi yra pažįstami iš poros 1997 metais pasirodžiusių jo knygų: „Šventenybė ir pasaulietiškumas" ir „Amžinojo sugrįžimo mitas".

Ar Dievo numatytas tik vienas teisingas pasirinkimas kiekvienam sprendimui, kurį turiu priimti?

Kai meldžiame Dievą išminties atskirti Jo valią, kai turime rinktis sau porą, karjerą, darbą, filmą, namus, mokyklą, draugą, pašaukimą, kaip išleisti pinigus, ar priimti bet kokį kitą sprendimą, didelį ar mažą, kai prieš mus atsiveria du ar daugiau galimų takų ir mums reikia rinktis, ar Dievas mums visada nori tik vieno kurio iš jų?