Didieji viduramžių protai kompromisą rado Aristotelio filosofijoje. Aristotelis, skirtingai nei jo mokytojas Platonas, laikėsi nuosaikesnio požiūrio į realybės prigimtį.

„Scholastika" yra ko gero mažiausiai mielų asociacijų sukeliantis žodis gyvenimo malonumų ištroškusiam XXI amžiaus pasaulio piliečiui. Daugeliui šis žodis siejasi su „tamsiaisiais viduramžiais", dogmų „kalimu", sausa bei atgyvenusia filosofija.

Jonas Kalvinas vadinamas žmogumi, apie kurį daug diskutuojama, tačiau jis vis vien lieka nesuprastas. Netgi daugelis tiesioginių jo pasekėjų geriau pažįsta Ženevos pastoriaus ir teologo karikatūras, nei žino tikrąją jo istoriją.

Dvasininkas vietinėje bažnyčioje

Vienas įdomiausių Lietuvos Reformacijos istorijos aspektų - kalvinistų dvasininkijos susiformavimas ir veikla. Žodžio tarnai buvo bene stipriausia protestantiškosios visuomenės dalis.

Katalikiškoji mažuma kalvinistiškoje dvaro visuomenėje

Iki XVI a. vidurio teritorijoje, kurioje ėmė formuotis Biržų kunigaikštystė (toliau BK), laikotarpiu, kai dar nebuvo Biržų pilies, funkcionavo katalikų parapija, o pačiuose Biržuose veikė Vilniaus vyskupo Albrechto Radvilos iniciatyva, greičiausiai XVI a. pradžioje pastatyta katalikų bažnyčia.

Cujus regio, ejus religio [1]

Reformacijos judėjimas, supažindinęs Lietuvos visuomenę net su trimis protestantizmo atšakomis - kalvinizmu, liuteronizmu ir arijonizmu - XVII a. pirmoje pusėje dėl įvairių priežasčių ėmė slūgti ir užleisti savo pozicijas katalikybei bendrame Lietuvos religiniame paveiksle.

Džordžas Vitfildas (George Whitefield) buvo pats populiariausias ir įtakingiausias angliškai kalbančio pasaulio pamokslininkas XVIII amžiuje. Būdamas vos 22 metų, jis įžengė į religinio gyvenimo areną ir išliko prabudimo šaukliu iki paskutinės savo gyvenimo dienos.

Protestantizmas ir denominacijų įvairovė

Stačiatikių bažnyčia grįsta patriarchine hierarchija; ši konfesija remiasi pirmais septyniais visuotiniais susirinkimais, turi keturis senuosius lokalius centrus:

Pažintis su vienu žymiausių Reformacijos laikų liuteronų teologu, pedagogu, protestantiškos sistematinės teologijos pradininku Pilypu Melanchtonu ir jo veikalo „Apie sielą" analizė

Reformacija ir racionalizmas (II)

Aptarkime laisvo tyrinėjimo principo taikymą Biblijos nagrinėjimui. [1] Biblija, jos susiformavimas, autentiškumas, vientisumas, paskirtis, visos su ja susijusios aplinkybės ir kontekstas - visa tai gali būti tyrinėjimo objektu, nes Biblija yra ne vien tik dieviška, bet ir žmogiška, turinti savo parašymo istoriją lygiai kaip ir kiti literatūros kūriniai.