Tikrasis vynmedis

Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas - vynininkas. Kiekvieną mano šakelę, neduodančią vaisiaus, Jis išpjauna, o kiekvieną šakelę, nešančią vaisių, apvalo, kad ji duotų daugiau vaisiaus. Jūs jau esate švarūs dėl žodžio, kurį jums kalbėjau. Pasilikite manyje, ir Aš jumyse. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, - taip ir jūs, jei nepasiliksite manyje (Jn 15, 1-4).

Jėzus Kristus yra tikrasis vynmedis, o mes esame šakelės. Ar pažįstame Jį kaip savo kamieną, kurio syvai pamaitina mus ir suteikia gyvybės? Ši mūsų ir Kristaus sąjunga sudaryta tikint Juo. Mes tikėdami glaudžiamės prie Jo ir nuolatos gauname mus sustiprinančio maisto. Jėzus tai paaiškina taip: Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių; nes be manęs jūs negalite nieko nuveikti. Kas nepasiliks manyje, bus išmestas laukan ir sudžius kaip šakelė. Paskui surinks šakeles, įmes į ugnį, ir jos sudegs. Jei pasiliksite manyje ir mano žodžiai pasiliks jumyse, - jūs prašysite, ko tik norėsite, ir bus jums duota. Tuo bus pašlovintas mano Tėvas, kad duosite gausių vaisių ir būsite mano mokiniai (Jn 15, 5-8).

Ką reiškia būti šakele Kristuje? Tai reiškia susijungti su Juo taip, kad nuolatos gautum iš Jo realią dvasinę pagalbą bei dvasini maistą, kaip šakelės gauna gyvybę ir maistą iš savo vynmedžio, tai susijungti su Juo taip, kad išliktume žvalūs ir gyvi dvasia. Bažnyčioje daug užmigusių krikščionių, nes jie nepasilieka Kristuje. Jų religija - negyva. Jie gali kalbėti apie ankstesnius patyrimus, pasakoti, kaip anksčiau pažinojo Kristų, bet kiekvienas dvasinis žmogus gali suprasti, kad jie - jau nukirstos šakelės. Jie neturi vaisių, jų lapai nukritę, žievė išdžiūvusi. Jie tinkami tik surinkti ir įmesti į ugnį. O, ta pasenusi praėjusių metų religija! <...>

Labai svarbu žinoti ir dvasiškai suvokti šį palyginimą apie mūsų gyvenimą Kristuje. Mes turime matyti savo reikmes bei Jo pilnatvę. Svarbu suvokti visa, ką Dievo žodis sako apie šiuos Kristaus ir mūsų santykius. Tada mes gyvensime Jame ir gausime visą mums reikalingą dvasinį aprūpinimą. Bet kol to Šventoji Dvasia mūsų neišmokė, kol netikime tuo, tol negyvensime Jame, nei Jis mumyse. Jei pasiliekame Jame, Jis sako, kad duosime daug vaisiaus. Daug vaisių įrodo, kad gyvename Jame, o nevaisingumas - įrodymas, kad negyvename Jame (Jn 15, 7-8). Maldingumas irgi įrodymas, kad gyvename Jame, ir atvirkščiai - maldingumo nebuvimas - galutinis įrodymas, kad negyvename Jame. <...>

Jei trokštate gyventi Kristuje, nepamirškite, kad turite vykdyti tam tikras sąlygas. „Pasilikite manyje”, - ragina Kristus, nors to nereikalauja. Mes negalime suaugti su Kristumi taip, kaip šakelės suauga su kamienu, be mūsų pastangų pasilikti Jame, be atsidavimo Jam per tikėjimą. Savo valia mes aktyviai atsiduodame Kristui arba kam nors kitam. Viena yra žinoti apie šį santykį su Kristumi, bet visai kas kita - dvasiškai tai suvokti ir atsiduoti Tam, kuris teikia mums dvasinę gyvybę, kaip vynmedis lieja gyvybę į savo šakeles.

Iš kn. „Vienybės su Kristumi principai”