Genovaitė Kalkauskienė: „Kol kas mūsų vaisiai kuklūs“

Kovo 18-24 dienomis meldžiamės už Ukmergės bendruomenę. Kviečiame į pokalbį su šios bendruomenės vyresniąja Genovaite Kalkauskiene. Nepamirškime pasimelsti už šią bažnyčią.

Iš kur savo tarnystei semiatės jėgų?
Tikiu, kad jėgų tarnystei semiuosi tik iš Dievo malonės, pasilikdama Jo žodyje, Jo artume. Suteiktas pasitikėjimas, viltis Viešpatyje duoda jėgų pereiti sunkumus. Nors kartais pasijuntu silpna ir pavargusi.

Papasakokite apie savo bendruomenės gimimą ir bendruomeninį gyvenimą.
 
Mūsų bendruomenė Ukmergėje įsikūrė 1993 m. vasario mėn. po Vilniaus bažnyčios Lietuvos misijos surengtos evangelizacijos. Ilgokai neturėjome bažnyčios vadovo. Mus prižiūrėjo Vilniaus bažnyčios tarnai.

Apie 1998 m. pastoriumi buvo paskirtas Albinas Ašmutis. Evangelija buvo skelbiama įvairiose miesto vietose. Kalėdų proga Geroji naujiena buvo skelbiama ir vaikams, ir tėveliams.

Bendruomenė išaugo skaičiumi. Tačiau buvo ir toks laikas, kai daugelis tikinčiųjų pasitraukė, kai bažnyčia buvo be vadovo (ir vėl mus prižiūrėjo Vilniaus bažnyčios tarnai).

2011 m. bažnyčios vyresniąja buvau paskirta aš. Dabar tarnavimai vyksta bažnyčioje vieną kartą per savaitę ir dviejose grupėse  ląstelėse, gilinamės į Dievo žodį, mokomės, na, ir stengiamės mokyti kitus. Stengiamės artimiau susidraugauti su netikinčiaisiais, jiems padėti ir, progai pasitaikius, papasakoti apie Kristų.

Su džiaugsmu dalyvavome Vilniuje Vilties festivalyje. Važiavome iš viso 38 žmonės. Keletas ukmergiškių po to lankė „12 mokinystės pamokų“. Kol kas mūsų vaisiai kuklūs: bendruomenę aktyviau lanko apie 15 tikinčiųjų.

Mūsų tikslas - siekti pažinti Jėzų Kristų ir Jo meilę, keistis ir pažinimą perduoti kitiems.

Kokią įsivaizduojate Ukmergės „Tikėjimo žodžio“ bažnyčią po 10 metų?

Sunku numatyti, kokia atrodys mūsų bendruomenė po 10 metų. Viliuosi, kad bus gerokai paaugusi Dievo malone. Tarnaus daugiau jaunimo, vaikų. Prasiplės kai kurie tarnavimai bažnyčioje ir už jos ribų.

Bendrija „Tikėjimo žodis“ švenčia jubiliejinius metus. Ko norėtume jai palinkėti?

„Tikėjimo žodžio“ bendrijai noriu palinkėti nešti dar daugiau vaisiaus Dievui, dar didesnio pasišventimo Viešpaties darbe jaunajai kartai, visiems pastoriams, vadovams, pamokslininkams linkiu nepavargti ir ištvermingai toliau tarnauti mums ir mūsų tautai.

Kokias svarbiausias pamokas išmokote per šiuos 25-erius metus?

Gyventi darnoje su Dievu, pripildyti savo mintis tikėjimu. Mylėti, aukotis kitų labui. Per savo 22-ejus metus svarbiausia, kad įgijau daugiau pasitikėjimo Dievu, Jo pažinimo, drąsos.

Kaip manote, kuo ir kaip šiandienos bažnyčia galėtų pasitarnauti visuomenei?

Daugelis žmonių įsitikinę tam tikros dieviškosios jėgos egzistavimu, tačiau kiti tiksliai nežino, kas ji iš tiesų yra. Nežino jie ir to, kaip šį Dievo buvimą perkelti į kasdienį savo gyvenimą. Visi pasaulyje žino, kad Dievas yra, tačiau ne kiekvienas žino, kas yra Dievas.

Daugeliui Dievas taip ir lieka tik žodis, terminas. Savo pažinimu, tikėjimu ir meile turime tarnauti žmonėms, perteikti įgytą pažinimą. Bažnyčia galėtų pasitarnauti visuomenei, rūpindamasi mažinti dvasinį, moralinį bei materialinį visuomenės skurdą, atlikdama gailestingumo, pagalbos darbus. Rodyti meilę, kurti gerus draugystės santykius, skelbti Gerąją naujieną.