Kartu nueitas kelias, bendrystė ir ateities viltis

Spalio mėnesį kviečiame melstis už visą Tikėjimo žodžio bendriją pagal Laiško filipiečiams 1 skyriaus 3-11 eilutes, dėkodami už nueitą kelią bei prašydami vienybės, bendrystės ir augimo Dievo meilėje. Plačiau šias maldos kryptis pristato bendrijos vyresnysis pastorius Gabrielius Lukošius.
Aš dėkoju savo Dievui, kada tik jus prisimenu, visada kiekvienoje savo maldoje su džiaugsmu už jus visus besimelsdamas, už jūsų dalyvavimą skelbiant Evangeliją nuo pirmosios dienos iki šiandien. Esu tikras, kad Tas, kuris jumyse pradėjo gerą darbą, jį ir pabaigs iki Jėzaus Kristaus dienos. Šitaip manyti apie jus visus teisinga, nes turiu savo širdyje jus, kurie, tiek man esant surakintam, tiek ginant ir įtvirtinant Evangeliją, visi tebesate mano malonės dalininkai. Dievas man liudytojas, kaip aš jūsų visų pasiilgau Kristaus Jėzaus nuoširdumu. Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto iki Kristaus dienos, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui (Fil 1, 3-11).

Rašydamas Filipų tikintiesiems apaštalas Paulius džiaugiasi filipiečių nueitu tikėjimo keliu, mąsto apie juos, kaip tos pačios malonės dalininkus, ir meldžiasi, kad augdami meilėje, jie tyri ir be priekaišto pasiektų Kristaus dieną. Šie apaštalo žodžiai padeda mums pažvelgti į save pačius, su dėkinga širdimi galvojant apie nueitą dvidešimt penkerių metų kelią ir bendrijai suteiktą Dievo malonę, ragina trokšti gilesnių vienybės bei bendrystės ryšių, būti tvirtai įsitikinusiems, jog Viešpats atbaigs mumyse pradėtą gerą darbą, melstis, kad mūsų meilė augtų ir mes vis aiškiau matytume artėjančią Kristaus dieną.

Kai Paulius Romoje rašė Laišką filipiečiams, nuo jo pirmojo apsilankymo Filipuose buvo praėję maždaug dvylika metų, ir apaštalas džiaugsmingai dėkojo Dievui už jų ištikimybę dalyvaujant skelbiant Evangeliją. Todėl žiūrėdami į dvidešimt penkerius nueito kelio metus, tikrai turime su džiaugsmu dėkoti Viešpačiui, kuris išlaikė mus iki šios dienos. Per tuos metus mums teko patirti įvairių išbandymų. Nemanau, kad galėtume juos lyginti su tais persekiojimais bei išbandymais, kokius patyrė mūsų tikėjimo broliai bei seserys pirmame amžiuje, tačiau sakyti, jog nepatyrėme jokių sunkumų, irgi negalime. Jau dvidešimt penkerius metus esame Dievo mums suteiktos malonės dalininkai. Nors būta nesusikalbėjimų bei konfliktų, mūsų tarpusavio ryšiai stiprėja. Norisi toliau puoselėti vienybę, kuri mums padėtų save matyti ne tik atskiros „Tikėjimo žodžio“ salelės, bet viso Kristaus kūno nariais. Tam tikrai padės tvirtas įsitikinimas, jog Kristus, kuris pradėjo mumyse šį gerą darbą, jį tikrai pabaigs, kaip ir filipiečiuose bei visų laikų tikėjimo broliuose ir seseryse.

Žiūrėdami į bendrijos ateitį, melskimės apaštalo Pauliaus malda, kuria jis meldėsi už Filipų bažnyčią. Nes Dievas gali auginti mumyse meilę bei teisumo vaisius ir atvesti iki Kristaus dienos tyrus ir be priekaišto.

Todėl džiaugsmingai dėkokime Jam už mūsų nueitą kelią, melskime vienybės ir bendrystės, prašykime, kad augtume meile.
Bendrinti: