Mindaugas Palionis: „Svajojame pasiekti kuo daugiau žmonių, net ir iš pačių „blogiausiųjų“

Jubiliejinių metų organizacinis komitetas kalbina Naujosios Akmenės Tiesos žodžio bažnyčios pastorių Mindaugą Palionį.

 Papasakokite apie savo tikėjimo kelionę: kaip tapote tikinčiu, o vėliau ir bažnyčios ganytoju?
Mano tikėjimo kelias prasidėjo jaunystėje: išvargintas nuodėmingo gyvenimo pradėjau ieškoti Dievo. Prisimenu tą naktį, kai išėjau iš Vilniaus „žemaičių“ alaus baro, žvelgiau į žvaigždėtą dangų ir viduje šaukiau: „Dieve, noriu Tave pažinti!“ Pradėjau domėtis dvasiniais dalykais: pagonybe, spiritizmu ir t. t. Ieškojau Jo visur, bet surado mane Jis, kai, būdamas jau  17 metų, ruošiausi Pirmajai komunijai katalikų bažnyčioje. Kristaus atleidimo ir atgimimo galia prisilietė ir apvalė mane, aš pradėjau keistis. Mečiau žalingus įpročius, ir gyvenimas įgavo naują prasmę. Pradėjau Vilniuje kiekvieną savaitę vaikščioti į katalikų bažnyčią, bet atsirado dvasinio maisto stygius... Aš ten negaudavau nieko, išskyrus liturgiją, kurios nesupratau.

Po pusės metų atėjau į „Tikėjimo žodį“, į kurį mane pakvietė buvęs kursiokas Ričardas Pagojus - jam esu labai už tai dėkingas. Čia man labai patiko, gavau Šventosios Dvasios krikštą ir po kelių mėnesių jau vedžiau namų grupelę. Vieną dieną aiškiai išgirdau Dievo pašaukimą išvažiuoti į Akmenę, iš kur buvau kilęs. Palikau viską ir išvykau. Tai buvo 1992  m. Tikinčiųjų ten dar nebuvo, tad pradėjau skelbti Evangeliją. Žmonės pradėjo įtikėti. Taip susikūrė bendruomenė viename miestelyje, vėliau kitame ir t. t. Taip aš ir tapau pastoriumi. Tai vyko natūraliai - tikintieji ir vyresnieji išreiškė norą, kad tapčiau jų ganytoju. Šiais metais mūsų bendruomenei ir mano, kaip pastoriaus, tarnystei sukanka 20 metų.

 Kas, Jūsų nuomone, labiausiai buria, statydina bei augina Naujosios Akmenės bendruomenę?

 Manau, kad mūsų komanda. Bendruomenė turi labai pasišventusius lyderius. Žiūrint į juos, man norisi dar labiau atsiduoti Viešpačiui. Jie negaili nei laiko, nei jėgų, nei pinigų. Ne vieną dešimtmetį vadovai neša didelį krūvį, bet mes matome jų darbo vaisius. Jie pridėjo rankas prie arklo ir nesidairo atgal.

 Kokių planų turite, apie ką svajoja Jūsų bendruomenė šiandien?

Svajojame pasiekti kuo daugiau žmonių, net ir iš pačių „blogiausiųjų“. Kuriame įvairius planus, kaip pasiekti mūsų krašto gatvės vaikus, jaunimą, benamius, priklausomus asmenis ir senolius, todėl įkūrėme vaikų dienos centrą, atidarome jaunimo klubą, suaugusių dienos centrą benamiams bei priklausomiems asmenims ir t. t.

 Kokius sveikinimo žodžius norėtumėte tarti bendrijos „Tikėjimo žodis“ 25-ečio proga?

Visų pirma norėčiau padėkoti, kad esu drauge su savo kolegomis: dėkoju už jų išmintį, vedant Dievo bažnyčią. O palinkėti norėčiau, kad niekada nesustotume ir nepavargtume, kad nepristigtume darbininkų Jo pjūtyje. 
Bendrinti: