Nerijus Verdingas: „...puoselėkime vienybę, branginkime Dievo Žodį ir pasilikime ištikimi savo Viešpačiui“

Šią savaitę raginame melstis už Radviliškio Tiesos žodžio bendruomenę bei pristatome pokalbį su pastoriumi Nerijumi Verdingu.


Kokie buvo pirmieji Jūsų tikėjimo žingsniai?

Į Kristų atsigręžiau jau senokai, prieš 21-erius metus, tačiau viskas taip gyva. Tuo metu, kai įtikėjau, tarnavau policijoje. Kristų priėmiau dalyvaudamas kursuose Vilniuje, sykį užsukęs į ketvirtadieninį Tikėjimo žodžio bažnyčios susirinkimą Sporto rūmuose.

Sugrįžęs iš Vilniaus ir nežinodamas, kad Radviliškyje jau yra bendruomenė, tikėjimo bendražygių puoliau ieškoti Šiauliuose. Vėliau sužinojau, kad tikinčiųjų yra ir mano gimtajame mieste, tad netrukau juos susirasti.  Nuo pat pirmų dienų pasinėriau į bendruomenės gyvenimą. Uolumu stengiausi aplenkti visus. Manęs nereikėjo raginti ir kviesti. Be ,,pateisinamos“ priežasties nepraleisdavau nei vieno susirinkimo, maldos, ar namų grupelės. Kadangi policijoje dirbau pamainomis (vieną parą dirbi, dvi paros laisvos), kai kuriomis dienomis nepavykdavo susikeisti, tai atvažiuodavau net darbo metu.

Tarnavau, kur tik manęs paprašydavo, - pardavinėjau literatūrą, buvau tvarkdariu, reguliavau aparatūrą, patarnaudavau automobiliu ir t. t.

Jūsų bažnyčia gana jaunatviška. Kuo jaunimas pasitarnauja bendruomenės gyvenime?

Šiuo metu bendruomenėje jaunimo padaugėję, tačiau neužilgo dalis jaunuolių „pakels sparnus“ - jų laukia studijos didžiuosiuose miestuose. Taip norėtųsi, kad nuvykę į kitą miestą jie įsilietų į vietinę bendruomenę, susirastų gerų draugų.

Naujus 2013-uosius metus susitikome bažnyčioje. Vakaro programą kūrė ir vedė vien jaunimas. Buvome sužavėti ta energija ir dovanomis trykštančiomis iš jaunų sielų. Jaunimas labai padėjo ir padeda dalijant „Samariečio krepšio“ dovanėles, jaunuoliai gelbsti vaikų tarnavime, padeda tvarkyti bažnyčios pastatą. Pernai ir užpernai turėjome galimybę miške pasiruošti kuro bažnyčios pastato šildymui - tai jaunatviška jėga labai pravertė.  Neseniai pradėjome lankyti pagyvenusius socialiai remtinus žmones. Jaunimas taip pat noriai prisideda prie šios tarnystės.

Jau nuo balandžio mėnesio antrojo mėnesio sekmadienio pamaldos visų pirma nukreipiamos į jaunimą. Jaunuoliams pavedama šlovinti, palaikyti tvarką, vesti maldą, raginti aukoti, tarnauti vaikams. Tegul mokosi tarnauti, kad galėtų tęsti tai, ką Dievas pradėjo mūsų tautoje.

Kokiais planais ir svajonėmis gyvena Jūsų bendruomenė šiandien?

Toliau nepaliauti melstis už bendruomenę, nes prabudimas prasideda nuo mūsų pačių. Norisi, kad visi besilankantys pamaldose, lankytų ir namų grupeles, kad užsimegztų glaudesnis ryšys tarp tikinčiųjų. Esame be galo reikalingi vienas kitam. Tik sutardami tarpusavyje, priimdami vienas kitą, mylėdami ir darbuodamiesi kartu būsime gabūs tinkamai apreikšti savo Viešpatį.

Norisi siekti tokios bendruomenės, kad atėjęs naujas žmogus galėtų lengvai įsilieti į jos gyvenimą, atrasti savo vietą, tapti Kristaus mokiniu.

 Meldžiamės ir už savo rajoną. Norime, kad Evangelija pradžioje pasiektų didesnius miestelius, vėliau - tolimesnius kaimus, kaimelius ir ten įsitvirtintų
 
Kadangi turime nuosavus maldos namus, jau reikia atnaujinti pastato išorę.

Kokiais sveikinimo žodžiais norėtumėte pasidalyti Tikėjimo žodžio bendrijos 25-erių metų jubiliejaus proga?

Visų pirma norisi pasidžiaugti vienybe, kuri jungia mūsų bendrijos bendruomenes, meile Dievo Žodžiui ir ištikimybe Viešpačiui. Visa tai rodo, kad Dievo malonė mumyse atliko nemažą darbą. Ir toliau puoselėkime vienybę, branginkime Dievo Žodį ir pasilikime ištikimi savo Viešpačiui, kad mūsų Dievas per mus galėtų nuveikti dar didesnius darbus Kristaus šlovei.

Kalbėjosi Jubiliejinių metų organizacinis komitetas