Rimas Šablinskas: „Esame be galo dėkingi mūsų Viešpačiui už Jo parodytą meilę, gailestingumą bei ištikimybę mums“

Šią savaitę siūlome susipažinti su Rokiškio Tikėjimo žodžio bendruomene ir atminti ją maldose.

Kaip tikėjimas Dievu pakeitė Jūsų gyvenimą?
Kiek save prisimenu, mane nuo mažens traukė prie dieviškų dalykų. Patiko klausytis tėvų skaitomų knygų apie Dievą, Jo daromus stebuklus. Patarnaudavau mišiose. Norėjau neprasilenkti su Jo valia, todėl buvau uolus katalikas.

1993 metais įtikėjau Jėzų, kaip savo asmeninį Gelbėtoją, ir suvokiau, kas įvyko: kad tik dabar tapau Dievo vaiku ir priklausau Jam. Pradėjau dalintis Gerąja naujiena - Evangelija su žmonėmis. Tai, Dievui padedant, stengiuosi daryti ir iki šiol. Supratau, kad gyvenimo tikslas - vykdyti Dievo valią.

Protestantiškose bažnyčiose jaučiamas raginimas skaityti Bibliją ir kitas knygas bei mokytis naujų dalykų. Kokios knygos didžiausią įspūdį paliko Jūsų bendruomenėje? Kokią literatūrą labiausiai mėgstate?

Turbūt didžiausią įspūdį paliko tos knygos, kurios ugdė ir ugdo, statydina mus kaip bažnyčią ir asmeniškai, kaip tikinčius žmones. Tai pirmosios mūsų pastorių knygos, kurias kiekvienas perskaitėme būdami dar jauni krikščionys, nes  tai  buvo vertinga dvasinė literatūra. 

Taip pat svarbios ir tos knygos, kurias nagrinėjome namų grupelėje, tai J. Stotto „Šiuolaikinis krikščionis“, R. Warreno „Gyvenimas dėl tikslo“, H. Hendrickso „Keiskime gyvenimus mokydami“ ir kt. Didžiulį įspūdį ir ne tik įspūdį, o ir tam tikras pamokas bendruomenė išmoko seminaro Panevėžyje „Misija įmanoma“ metu, kuriame buvo nagrinėjama Bruso Olsono knyga „Bručka“.

Bažnyčios žmonėms patinka skaityti istorines knygas, Dievo žmonių biografijas ir, žinoma, krikščionišką udgomąją literatūrą.

Kas padeda Jūsų bendruomenei sekti Kristumi?

Sekti Gelbėtoju padeda gyvas ir veiksmingas Dievo žodis, gautas sekmadieninių tarnavimų metu ar asmeniškai per šv. Dvasią, kuris drąsina ir guodžia, taiso ir moko gyventi pagal amžinas tiesas išliekant ištikimiems Dievui ir Jo bažnyčiai. Taip pat labai svarbus ir bendravimas tarp tikinčiųjų.

Esame be galo dėkingi mūsų Viešpačiui už Jo parodytą meilę, gailestingumą bei ištikimybę mums - Jo bažnyčiai, einant paskui Kristų tikėjimo keliu.

Kuo norėtųsi pasidžiaugti, prisimenant šiuos 25 metus?

Labiausiai džiaugiuosi mūsų pastorių, vyresniųjų, brolių ir sesių Kristuje ištikimybe Jėzui ir Jo nuotakai - bažnyčiai. Aš manau, kad taip Viešpaties darbas statant Bažnyčią mūsų tautoje tęsiasi. Šios Bažnyčios dalimi esame ir mes, kaip bendruomenė.

Taip pat norisi pasidžiaugti ir mūsų bendruomenės ištikimaisiais, kurie jau 20 metų keliauja su Dievu - perėję išbandymus, patyrę ir ištvėrę gyvenimo negandas, vargus, jie vis tik nepasipiktino savo išgelbėjimo Dievu, išlaikė tikėjimą ir eina toliau.

Kalbėjosi Jubiliejinių metų organizacinis komitetas
Bendrinti: