Romas Tuominis: „Dėkojame Dievui už tai, kas yra, ką turime, ir nuolankia širdimi stengiamės išpildyti savąjį pašaukimą“

Šis mėnuo skirtas Šiaulių krašto Tiesos žodžio bendruomenėms. Siūlome pokalbį su Kuršėnų bažnyčios pastoriumi Romu Tuominiu.


Kokie buvo pirmieji Jūsų bendruomenės žingsniai?

Kuršėnų bažnyčios užuomazga galime laikyti 1991 metų rugpjūčio mėnesį, kai Šiaulių Tiesos žodžio bažnyčios tikintieji Kuršėnuose surengė pirmąjį krikščionišką renginį - Evangelijos šventę. Nors giesmių ir pamokslo pasiklausyti į kultūros namų salę tąkart susirinko nemažai žmonių, į kitą susirinkimą, po savaitės, atėjo tik dvi močiutės: viena - smalsumo vedina, o kita - norėdama išgyti nuo epilepsijos. Pirmajai toliau bažnyčios lankyti nebeleido suaugę vaikai, o antrajai - kunigas, sužinojęs apie jos pasveikimą, kurį patvirtino ir medikai. Nors pradžia buvo sunki, Geroji žinia mieste buvo skelbiama ir toliau.

Dar prieš rengiant evangelizaciją, aš buvau paskirtas būsimos bendruomenės Kuršėnuose vadovu. Tuo metu gyvenau Šiauliuose, mokiausi Pedagoginiame institute, bet kelis kartus per savaitę važiuodavau į Kuršėnus kalbėti apie Dievo meilę ir išgelbėjimą miesto žmonėms. Per vietinę radijo stotį pasakiau keletą pamokslų, dėjau skelbimus į vietinį laikraštį, kviesdamas žmones į susirinkimus. Po kelių mėnesių tokių pastangų atėjo pirmieji žmonės. Pradėjo formuotis bendruomenė. Atsirado namų grupelės, tarnavimas vaikams (sekmadieninė mokykla). 1993 metų vasarą, pirmojo vandens krikšto metu, savo apsisprendimą sekti Dievu patvirtino 24 tikintieji. Po metų vandenyje buvo krikštyti dar 28 tikintieji.

Bendruomenė augo ir stiprėjo. Dievas subrandino vietinius pamokslininkus. Pradėtos rengti evangelizacijos aplinkiniuose kaimuose. Tuo metu bendruomenė rinkosi kino teatro „Venta“ salėje, kurioje vykdavo ir šventiniai, kalėdiniai ir velykiniai, renginiai miesto gyventojams. Miesto centre koncertavo kelios krikščioniškos muzikos grupės. Keletą vasarų evangelizaciniai renginiai vyko įspūdingoje, 300 vietų, palapinėje.

1994 metais penki tikintieji baigė Šiaulių bažnyčios „Tiesos žodis“ Biblijos mokyklą. 1995 metais aš buvau paskirtas Šiaulių krašto misijos vadovu, todėl vadovavimas Kuršėnų bendruomenei buvo patikėtas Sigitui Satkauskui, o jam su šeima išvykus gyventi į užsienį - Julijai Igorienei, pirmajai prisijungusiai prie bendruomenės Kuršėnuose. Po ketverių metų, 1999-aisiais, aš pats iš Šiaulių persikėliau gyventi į Kuršėnus, o 2000-iais baigęs Vilniuje tarnystės mokyklą buvau paskirtas bendruomenės pastoriumi. Tais pačiais metais Dievo malonės ir tikinčiųjų aukų dėka bendruomenė įsigijo pastatą - maldos namus, kuriuose ir vyksta didžioji dalis mūsų bendruomenės veiklos.

Kokiais bendruomenės tarnavimais norėtumėte pasidžiaugti?

Visų pirma džiaugiuosi pačia bendruomene, kad ji yra, kad žmonės trokšta Dievo ir ištikimai Jam tarnauja. Dėkojame Dievui už tai, kas yra, ką turime, ir nuolankia širdimi stengiamės išpildyti savąjį pašaukimą. Nė apie vieną sritį negalėčiau pasakyti: „Viskas pasiekta. Tobula“. Toli gražu ne, bet visgi matome ir vaisių, kuriais džiaugiamės. Suprantame, kad esame didingame procese, kaip apaštalas Paulius rašė: „Nemanau, kad jau būčiau tai pasiekęs. Tik viena tikra: pamiršdamas, kas už manęs, ir siekdamas to, kas priešakyje, veržiuosi į tikslą aukštybėse.“ Galėčiau pasidžiaugti visais tarnavimais: maldos, šlovinimo, pagalbos stokojantiems, taip pat tarnavimais moterims, vaikams, paaugliams, namų grupelėmis, reabilitacijos centru priklausomiems žmonėms, nedideliais adaptacijos namais baigusiems reabilitacijos programą.

Kokiais planais ir svajonėmis Jūsų bendruomenė gyvena šiandien?

Svajonių ir planų - daug. Ne apie visas svajones teisinga iš anksto kalbėti, nes, kaip patarė apaštalas Paulius, „visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!“ Būna, kad mintys ir planai šiek tiek keičiasi. Geriau paminėsiu artimesnius planus.

Kaip ir visur Lietuvoje, taip ir Kuršėnuose yra dėl įvairiausių priežasčių apleistų vaikų ir paauglių. Norisi jiems patarnauti ir parodyti Dievo meilę. Balandžio pabaigoje pradėjome sekmadieninį vaikų ir paauglių dienos centrą bažnyčios patalpose. Esu dėkingas ištikimiems Sekmadieninės mokyklos tarnautojams, kuriems ir teks pagrindinis šio dienos centro krūvis.

Vasarą planuojame pradėti tarnavimus vyrams, kurių metu nagrinėtume ir spręstume specifinius vyrams kylančius klausimus ir problemas. Tai darome matydami poreikį, ypač vyrų, baigusių mūsų reabilitacijos centrą, poreikius.

Taip pat ketiname aktyvinti jaunimo tarnavimą. Mūsų bendruomenėje situacija panaši kaip ir visuose mažuose miesteliuose. Užaugę ir subrendę jaunuoliai migruoja į didesnius miestus ir juose esančias bažnyčias, todėl šiuo atžvilgiu Kuršėnų bažnyčia yra kaip „donorė“. Žinoma, norėtųsi, kad jaunimas liktų mieste ir čia tarnautų Dievui, bet dar labiau norisi, kad vaikinai ir merginos išlaikytų atsidavimą Dievui, kurį stengėmės jiems skiepyti, kad ir kur jie išvyktų.

Ko norėtumėte palinkėti bendrijos „Tikėjimo žodis“ 25 metų jubiliejaus proga?

Žiūrint į žmogaus gyvenimą 25 metai - ilgas tarpsnis, per tokį laiką užauga nauja karta. Per tiek laiko išryškėja ir bažnyčios tapatybė - vertybės, tikslai, nuostatos. Visiems bendražygiams tikėjimo kelyje norisi palinkėti tyro atsidavimo Dievui, neveidmainiškos brolių meilės, neblėstančios vilties, tvirto tikėjimo, kylančio iš Dievo žodžio pažinimo, nuoširdaus dalijimosi Evangelijos žinia, ištvermės ir kantrybės Viešpaties patikėtoje tarnystėje, sugebėjimo neįkainojamus dvasios turtus perduoti jaunajai kartai.
Bendrinti: