.jpg)
Rugsėjo 29-30 dienomis vykęs Vilties festivalis Vilniaus „Siemens" arenoje prasidėjo įspūdingu rytmetiniu renginiu vaikams „Dėlionė".
Nuotaikingi pakvietimai į šį renginį jau visą mėnesį kvietė vaikučius ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų Lietuvos miestų. Todėl buvo smagu šeštadienio rytą išvysti sankryžose lūkuriuojančius pėsčiuosius vilniečius bei prie arenos iš gausiai privažiavusių autobusų besiveržiančius mažuosius renginio dalyvius, pasipuošusius margomis skarelėmis - kad nepasimestų gausioje minioje. Lyg atėję į rimtas krepšinio varžybas ar solidaus užsieniečio koncertą, prie įėjimo durų pamatėme nemažą spūstį pakviestųjų vaikų bei juos lydinčių suaugusiųjų. Maloniai sutiktas tvarkdarių bei palabintas besišypsančių klounų, kiekvienas vaikas gavo spalvotą paslaptingą kortelę, kurios nevalia išmesti. Štai taip patekę vidun, skubėjome į salę, kuri kaipmat prisipildė žiūrovų.
Prieš akis išvydome didelę sceną bei įspūdingą vaikų chorą „Valio". Po salę sukinėjosi klounai, o kai kurie jau ėmė interviu iš artimiau sėdinčių vaikučių. Salėje lyg jūra šurmuliavo vaikai, laukdami renginio pradžios. „Siemens" arenos didybė, kabantys dideli televizoriai, didelis spalvotas vaikų choras, klounai, skraidančios žuvytės, smalsios tūkstantinės akutės, besidairančios ir beieškančios draugų... Ir štai - Indrė bei Vladas - renginio vedantieji, vaikiškai žaismingi ir linksmi. Vilties festivalis vaikams prasidėjo!
„Valio" choro dainininkai lyg mažieji evangelistai užgiedojo giesmę „Būkim Dievo švyturiai", kviesdami „šviesti tamsoje nakties, melo ir sumaišties, šviesti pasimetusiems, viltį praradusiems". Jau nuo pirmųjų giesmės žodžių supranti, kad patekai į neeilinį, neregėtą renginį - čia tokia daugybė talentingų jaunų ir vyresnių žmonių kalba, vaidina, gieda apie... Gelbėtoją Dievą. Kur tai matyta?! Ta nuostaba širdy tik auga, matant vis naujus atlikėjus: vienus giedorėlius pakeičia kiti - vaikų vokalo studija „Ro-ko-ko" iš Šiaulių, atlikusi du nuotaikingus kūrinius. O po jų linksmieji vedantieji Indrė su Vladu pristato mimus, suvaidinusius du pantomimos etiudus - „Draugystė" bei „Širdis", sukurtus būtent Vilties festivalio vaikams. Nors didžiojoje salėje baltasis mimas atrodė lyg lašas jūroje, tačiau didžiuliai kabantys ekranai pagelbėjo mažiesiems žiūrovams įminti pantomimos mįslę.
O kaip nubangavo nuvilnijo salė, kai vedantieji prakalbo apie paslaptingąsias korteles bei renginio gale laukiančias dovanėles... Patikinti, kad kiekvienas vaikas gaus dovanėlę ir jų tikrai visiems užteks, kiekvienas puolė rašyti savo vardą. O tuo tarpu scenoje vėl šeimininkavo „Ro-ko-ko" atlikėjai bei spalvingasis milžiniškas choras „Valio", atlikęs dvi giesmes: „Džiugesys" ir „Jėzus - mano Viešpats". Vedantieji taip pat nesnaudė ir išmintingai vis užsimindavo tai apie dovanėles, tai apie būsimą vaidinimą „Dėlionė". O ant scenos užskridęs lėktuvėlis Semas bei jo palydovė Kristina Marija Aganson papasakojo, iš kur paslaptingosios dovanėlės atkeliavo. Nuostabu, kaip puikiai pavyko išlaikyti vaikų dėmesį, nors žinome, kaip greitai jie pavargsta. Po įspūdingos ir didingos „Valio" choro giesmės „Dieve visagali" susirinkusiųjų širdys buvo paruoštos svarbiausiajam renginio akcentui - vaidinimui „Dėlionė".
Renginio organizatoriai be galo kūrybingai ir tikrai vaikiškai perėjo nuo vienos programos dalies prie kitos - kas gi nenorės pasimėtyti kamuoliais su klounais?! Tokia nematoma pertraukėlė leido pasiruošti spektakliui, o vaikams tiesiog pabūti vaikais ir pažaisti. Tik turbūt tribūnose sėdintiesiems buvo šiek tiek apmaudu, kad tokia daugybė kamuolių lyg magnetas skriejo link parterio ir scenos...
Ir štai nuostabusis spektaklis vaikams „Dėlionė". Puikus įgarsinimas, aktorių vaidyba, dekoracijos, pati dėlionė bei mintis, anot dainos žodžių, kad „Gyvenimas - mįslė tikra, nepaprastai sunki. Pasikalbėjęs su Dievu, įminti ją gali", prikaustė žiūrovų dėmesį. Ne vienas vaikas ar paauglys Rasos vaidmenyje galėjo atpažinti save ir drauge su pagrindine veikėja ieškoti atsakymo, kas gi paslėpta toje dėlionėje. Užsispyrusi, įsižeidusi, draugų atstumta Rasa bando pavogti iš draugų paslaptingąją dėžę, kur sudėtos dėlionės dalys, ir net nepajunta, kaip atsiduria įvykių centre. Ogi, pasirodo, ta dėžė skirta būtent jai - tai jai skamba Dievo meilės žinia. Ieškodama dėlionės dalių, Rasa susitinka su žibintuvėliu Blyksiu, pieštukais, veidrodžiu, mašinyte Didi. Ir kiekvienas iš jų mergaitei padeda suvokti ir žengti žingsnį link svarbiausio tikslo - Dievo išgelbėjimo per Jo Sūnų Jėzų Kristų.
Nors spektaklis truko daugiau nei 40 minučių, net nepastebėjome, kaip greitai praėjo laikas. Mat ekspresyvūs, žaismingi veikėjai bei jų dainelės prikaustė žiūrovų dėmesį. Mažieji vaikučiai po spektaklio dar ilgai dainavo mašinytės partiją: „Brum brum, pyp pyp, žu žu, di di di", o vyresnieji puikiai suvokė savo nuodėmingumą, ypač pasirodžius ir „sugadinus visą reikalą" niūriajam veidrodžiui. Rasai buvo suteikta viltis, kad ji, draugų atstumta, gali turėti tikrą draugą - Jėzų, bet mūsų nuodėmės Jį nužudė. Įtaigi teisuolio veidrodžio kalba pasėjo neviltį, kad nusidėjėlis negali draugauti su Dievu. Tačiau linksmoji mašinytė neatlyžta ir vėl įpučia viltį, kad Dievas mirė ant kryžiaus iš meilės. Paskutinės rastos dėlionės detalės atskleidžia nuostabų Jėzaus paveikslą - Jo į vaikus ištiestos rankos visada jų laukia ir priima.
Taip išgelbėjimo, atleidimo žinia pasiekė visus susirinkusius vaikučius bei suaugusiuosius. Neabejoju, kad tai buvo ne tik puiki galimybė pamatyti nuostabų spektaklį, bet ir susitikti su Dievu. Juk meno kalba kur kas įtaigesnė negu paprasti žodžiai. Tą rytą iš tiesų į širdis krito ne viena tikėjimo sėkla. Tai rodė ir sudrėkusios suaugusiųjų akys, ir į priekį išėję vaikai. Mat vedantysis Vladas kvietė vaikus melstis ir susidraugauti su Dievu, prieš tai nemažai laiko skyręs paaiškinti, kam reikalingas toks žingsnis žmogaus gyvenime. Į kvietimą atsiliepė nemažai vaikučių, kurie susirinko salės priekyje, prie scenos. Tikrai įspūdinga matyti tokią gausią atvirų širdžių minią. Ir visai nesvarbu, kad kažkur laukia dovanėlės - jos palauks, nes Jėzus - pati didžiausia dovana! Žinoma, buvo vaikų, kurie iš tribūnų nekantraudami leidosi žemyn ir bėgo pasiimti dovanėlių, taip blaškydami sėdinčiųjų dėmesį. Bet pasiryžusiems atrasti ir patirti Dievo meilę, kaip ją atrado Rasa, tai netrukdė.
Pakvietę į savo širdeles Jėzų, vaikai dar šnektelėjo su suaugusiais sielovadininkais. Visa tai buvo skirta patiems vaikams - kad žinotų, kaip toliau bendrauti su Dievu.
Na, o kiti susirinkusieji po truputį skirstėsi, mažomis grupelėmis laukdami eilės prie savo dovanėlės. Be galo sužavėjo, kaip sumaniai buvo organizuotas ne tik renginys, bet ir ypač dovanėlių dalinimas. Turbūt ne vienam kilo mintis, kaip tokiai keliatūkstantinei miniai išdalinti dovanėles, kad nei vienas nebūtų nuskriaustas ir kiekvienas pastebėtas. Tai lyg duonos padalinimas Jėzaus laikais... Pati buvau su mažais vaikais, todėl baiminausi, kad kur nors kas nors toje spūstyje jų neprispaustų, ypač prie laiptų. Ir kaip buvo gražu stebėti, kai tvarkdariai ramiai, po truputį leido žmones tiek vienoje, tiek kitoje vietoje prie išėjimų. Todėl be jokio vargo ar nesusipratimų pasiekėme ir dovanėles.
Sužavėjo dovanėlių dalinimo ceremonija: tos stebuklingosios spalvotos kortelės tikrai atliko savo funkciją, nukreipdamos vaikus pagal amžių tam tikra vaga. Ilgiausios eilės nusidriekė prie 6-11 metų berniukų ir mergaičių raudonos ir violetinės spalvų eilės. Ir išties, anot Dainos Saulytienės, atsakingos už dovanėlių dalinimą, šių vaikų būta daugiausiai - apie 2300. Smagu, kad kiekvienas atėjęs vaikas gavo po „Vaikų Kalėdų" akcijos dovanėlę ir kiekvienas buvo šiltai priimtas ar išklausytas: jei mažylis užsispyręs prašė kitokios dėžės, jis ją mielai gavo, o jei vyresnysis turėjo ne tos spalvos kortelę - jam mielai pakeitė ir davė dovanėlę būtent pagal jo amžių. Tai mane nustebino - šitokia minia vaikų, o toks asmeniškas dėmesys! Beje, kaip ir dėmesys silpnesniam - net kurtieji renginio dalyviai vertimo dėka galėjo išgirsti išgelbėjimo žinią.
Laimingi vaikai su tėveliais ar kitais suaugusiaisiais apsikabinę dovanėles skirstėsi į namus ar autobusus, o juos matant širdis džiūgavo, kad tą rytą Viešpats iš tiesų gausiai palaimino Lietuvos mažuosius ir tokia gausybė gerų sėklų meno dėka krito į vaikų širdeles. Koks nuostabus darbas atliktas! Taip ir norisi padėkoti Viešpačiui bei visiems Jį mylintiems savanoriams, įdėjusiems tiek daug pastangų, jog žinia apie Dievo meilę pasiektų ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.
Kad geriau suvoktume šio renginio mastą, praskleiskime užkulisius ir žvilgterkime į zujusias skruzdėlytes darbštuolytes, nešusias šapą prie šapo į nuostabų skruzdėlyną, kuris vadinosi - renginys vaikams „Dėlionė".
Ar žinai, kad:
* Šventę vaikams „Dėlionė" rengė Billy Grahamo evangelistinė asociacija (BGEA) kartu su Lietuvos evangelinėmis bažnyčiomis, kurios savo bendruomenėse tarnauja vaikams (pvz., turi sekmadienines mokyklas).
* Vilties festivaliui ruoštasi metus, o vaikų renginiui pradėta ruoštis nuo 2011 m. pavasario.
* Vilties festivalio rengėjų iniciatyva buvo suorganizuotas vaikų piešinių konkursas „Vilties spalvos", kuriame dalyvavo 6-12 metų vaikai iš įvairių Lietuvos mokyklų bei sekmadieninių mokyklėlių. Dauguma šių piešinių spalio 24 - lapkričio 7 dienomis buvo eksponuojami Lietuvos Respublikos Seimo parodų galerijoje.
* Šventėje apsilankė apie 7 000 vaikų ir tėvelių. Daugiau nei 2500 vaikų atvyko iš globos namų bei dienos centrų, apie 500 - iš įvairių Lietuvos vidurinių mokyklų, taip pat dalyvavo vaikai iš sekmadieninių mokyklėlių bei daugybė vilniečių vaikų ir jų tėvelių. Į vaikų festivalį atvyko virš 70 užsakytų autobusų iš daugiau nei 30 Lietuvos miestų. Didžioji jų dauguma buvo organizatorių apmokėta.
* Į arenos salės priekį melstis išėjo ir korteles užpildė daugiau kaip 400 vaikų.
* Renginiui pasibaigus, visiems vaikams bei jaunuoliams iki 18 m. amžiaus buvo dalijamos „Samariečio krepšio" dovanėlės - jų išdalinta 4 500. Šiais metais vaikams įvairiuose Lietuvos miestuose bei miesteliuose iš viso bus išdalinta per 15 000 dovanėlių.
* Dovanėles dalino 50 „Tikėjimo žodžio" bažnyčios savanorių, jas krovė dar apie 15 pagalbininkų.
* Vaikus pasitiko ir kamuoliais su jais žaidė bei prisidėjo dalijant dovanėles klounai iš „Biblijos kelio", „Tikėjimo žodžio" bažnyčių bei misionierės Sharon McCammon klounai.
* Daugiausia renginyje dalyvavo 6-11 metų vaikų - apie 2300, šiek tiek mažiau 12-16 metų vaikų - apie 1350, o ikimokyklinukų buvo 850.
* Vaikus linksmino 20 klounų, skraidančias žuveles valdė 10 savanorių.
* Renginio programoje dalyvavo 207 vaikai ir apie 10 suaugusiųjų.
* Renginį vedė Indrė Maleckaitė (Kauno krikščionių bažnyčia) ir Vladas Charkovas (Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis").
* „Valio" chore, vadovaujamame Gintarės Kačkovskos (Vilniaus „Biblijos kelio" bažnyčia), giedojo 172 jaunieji choristai. Daugiausiai vaikų dalyvavo iš Vilniaus „Biblijos kelio" bažnyčios (42), Vilniaus krikščionių mokyklos (20), Vilniaus Naujojo Testamento baptistų bažnyčios (16), Ylakių evangelikų baptistų bendruomenės (16), Vilniaus ETKB (Evangelinio tikėjimo krikščionių bažnyčios) (19), taip pat iš įvairių Kauno, Panevėžio, Jonavos, Pabradės bei Švenčionėlių bažnyčių.
* Renginyje taip pat dalyvavo Vaikų vokalo studija „Ro-ko-ko" iš Šiaulių - respublikinių konkursų laureatė, 5 kartus konkurso „Dainų dainelė" laureatė, išleidusi 6 muzikos albumus bei koncertuojanti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
* Specialiai festivaliui sukurtus pantomimos etiudus atliko Aleksas Mažonas su žmona Birute iš Klaipėdos pantomimos teatro.
* Vaidinimo „Delionė" režisierė - Vilniaus krikščionių mokyklos pradinių klasių mokytoja Giedrė Vėžytė. Vaidino Vilniaus krikščionių mokyklos mokiniai ir mokytojai. Mergaitės Rasos vaidmenį atliko Patricija Živatkauskaitė.
* „Dėlionės" spektaklis adaptuotas pagal BGEA paruoštą vaidinimo medžiagą. Spektaklį Gerosios Naujienos centro studijoje įgarsino aktoriaus, režisieriaus ir dėstytojo Arnoldo Jalianiausko studentai.
* Vaidinimo dekoracijas bei pakvietimus į renginį ruošė BGEA.
* Į renginį vaikams „Dėlionė" išdalinta apie 15 000 pakvietimų, bet dar daugiau vaikų buvo pakviesta asmeniškai.
* Dešinysis parteris buvo rezervuotas klausos negalią turintiems svečiams. Į gestų kalbą renginį vertė Rūta Dagelienė („Vynuogyno" bažnyčia) ir Dagmara Jacevič (katalikų bažnyčia). Renginyje dalyvavo daugiau kaip 100 kurčiųjų ar neprigirdinčių vaikų su tėveliais iš Vilniaus, Radviliškio, Jonavos.
* Naujai įtikėjusiems vaikams bus organizuojamos „Šauniausios kelionės" pamokos. Tai „Samariečio krepšio" paruoštas mokinystės 12 pamokų kursas su 3 pratybų sąsiuviniais lietuvių kalba.
