Glausta istorija

 

Glausta istorija 

1991 m. balandžio 27–28 d. Panevėžyje, „Ekrano“ kultūros rūmuose, Vilniaus bažnyčia „Tikėjimo žodis“ surengė evangelizaciją. Šios evangelizacijos metu įtikėjo apie 15-20 žmonių ir taip gimė Panevėžio bažnyčia „Tikėjimo žodis“. Tų pačių metų vasarą įvyko pirmasis vandens krikštas.

Nuo pat bažnyčios susikūrimo pradžios tikintieji aktyviai rengdavo evangelizacijas buvusioje Lenino aikštėje ir prie centrinės miesto turgavietės. 1993–1995 m. didelę įtaką bažnyčios dvasiniam brendimui turėjo įsteigta vakarinė Biblijos mokykla. Evangelijos žinia pasiekė ir aplinkinius miestelius: Raguvą, Ramygalą, Geležius. Juose susiformavo vietinės namų grupelės, kurias lankydavo tikintieji iš Panevėžio.

1994 m. spalio 17 d. Panevėžio miesto valdyba įregistravo Panevėžio bažnyčią „Tikėjimo žodis“ bei jos įstatus.

1996 m. buvo paženklinti džiugesiu ir sielvartu: pavasarį bendruomenėje buvo ordinuota pastorė Lina Morkūnaitė, tačiau pastorės žūtis tų pačių metų rudenį buvo didelis sukrėtimas ir sielvartas ne tik jaunai Panevėžio bendruomenei, bet ir visai „Tikėjimo žodžio“ bendrijai.

Nuo 1998 m. bažnyčia kelerius metus dalyvavo tarptautinėje akcijoje „Vaikų Kalėdos“, kurią visame pasaulyje vykdo JAV įkurta krikščioniška labdaros organizacija „Samariečio krepšys“. Vykdydama šį projektą bažnyčia Panevėžio miesto ir rajono vaikams išdalijo apie 5 000 dovanėlių.

Mūsų bendruomenė puoselėja ekumenišką dvasią, prisideda prie Panevėžyje vykstančių krikščioniškų ekumeninių renginių.

Bažnyčiai nuo 2004 m. vadovauja pastorius Ramūnas Jukna.

„Išskirčiau dvi savybes, kurios, žvelgiant į bendruomenę, jaudina labiausiai. Tai - pasikeitimas ir ištikimybė. Mane žavi pokyčiai žmonių gyvenime, kai žmogus kraujuojančia širdimi tamsiausią gyvenimo akimirką apčiuopomis atranda kryžių. Jo šaukiasi, į jį stveriasi. Grubiomis rankomis ir minkštėjančia širdimi jis įkasa kryžių savo gyvenimo centre ir pasišvenčia Kristui. Pokytis, atgailos galimybė, sūnaus palaidūno sugrįžimas yra labiausiai kvapą gniaužiantis dalykas. Matyti atgailaujantį nusidėjėlį - tai stovėti dangaus karalystės prieangiuose...

Tačiau tikrieji pokyčiai privalo būti laiko išbandyti. Po savo atsivertimo ne kartą teko girdėti:  „Palauksime metus kitus, ir išgaruos tavo jaunatviškas religinis užsidegimas!“ Iš dalies tie žmonės teisūs - laikas išgrynina, kas yra kas. Religinis užsidegimas, entuziazmas ar sužadintos charizmos be ištikimybės Dievui ir bendruomenei nesunokina tinkamo vaisiaus. Tad jaučiu didelę pagarbą tiems žmonėms, kurie ištikimai, it kokie šventyklos stulpai, tarnauja Dievo namuose. Kai šios dvi savybės: pokyčiai ir ištikimybė atsiskleidžia viename asmenyje ar bendruomenėje, tai tampa neįtikimu dalyku. Metamorfozė ir ištikimybė yra dvi, rodos, viena kitai prieštaringos jėgos, tačiau jos, kaip kryžiaus skersiniai, veda tikintįjį į brandą.“ (Pastorius Ramūnas Jukna)

.

 

Bendrinti: