Aukštaitijos krašto bažnyčių sąskrydis

Birželio 9–10 dienomis Aukštaitijos krašto evangelinių bažnyčių tikintieji rinkosi į Rokiškio rajone įsikūrusią kaimo turizmo sodybą „Pagriaumėlė“. Jau kelerius metus aukštaičiai nebuvo susirinkę draugėn, tad šis sąskrydis buvo labai lauktas. Renginyje dalyvavo tikintieji iš Rokiškio, Kupiškio, Zarasų, Utenos, Ukmergės, Ignalinos, Panevėžio, Vievio, Anykščių bendruomenių. Sąskrydžio dalyviai išgirdo įdomų skulptoriaus Jono Grundos pasakojimą tema „Evangelija per meną“. Savo darbus pristatęs menininkas, savo pašaukimą šioje žemėje apibūdino taip: „Aš kuriu, nes mano Tėvas yra Kūrėjas. Kai mokiausi Biblijos mokykloje, Viešpats man užtvirtino, kad netapsiu pastoriumi ar pamokslininku, o būsiu kūrėjas. Dėl Dangiškojo Tėvo artumo mano darbai skiriasi nuo kitų menininkų kūrinių.“ Pirmąjį darbą menininkas iš Ignalinos pavadino „Kokios gražios kojos tų, kurie skelbia Evangeliją“. Antrajai skulptūrai, vaizduojančiai vienas kitą mylinčius žmones, Jonas davė pavadinimą „Kai tiesa ir gailestingumas apsikabina“. Trečiasis J. Grundos kūrinys simbolizuoja  iš dangaus į žmonių širdis krentančias Dievo žodžio sėklas.

Vakarinio tarnavimo metu Panevėžio evangelinės bažnyčios pastorius Ramūnas Jukna dalijosi įžvalgomis iš Laiško filipiečiams. Remdamasis apaštalo Pauliaus žodžiais: Viską laikau sąšlavomis, kad laimėčiau Kristų ir būčiau atrastas Jame, nebeturėdamas savo teisumo iš įstatymo, bet turėdamas teisumą per tikėjimą Kristumi, teisumą iš Dievo, paremtą tikėjimu, kad pažinčiau Jį, Jo prisikėlimo jėgą ir bendravimą Jo kentėjimuose, suaugčiau su Jo mirtimi, kad pasiekčiau prisikėlimą iš numirusių. Nesakau, kad jau esu šitai gavęs ar tapęs tobulas, bet vejuosi, norėdamas pagauti, nes jau esu Kristaus Jėzaus pagautas (Fil 3, 8–12), pastorius kalbėjo apie asmeninio ryšio su Kristumi svarbą. Nepakanka žinoti faktus iš Jėzaus gyvenimo. Jo artumas yra pats didžiausias kiekvieno Dievo vaiko siekinys. Pastorius Ramūnas taip pat drąsino ieškoti, koks yra mūsų pašaukimas šeimoje, bažnyčioje ir mieste, kuriame gyvename.

Sekmadienį pamokslavo Ignalinos evangelinės bažnyčios pastorius Darius Aškinis. Jis kalbėjo apie tai, kad Jėzus Kristus mus pašaukė į šventę. Dangiškasis Tėvas surengė puotą, bet ne visi trokšta Jo šviesos. Evangelija reikalinga tik tiems, kurių širdys sudužusios, kurie yra nuolankūs, o išdidūs, tvirtai besijaučiantys žmonės nenori dalyvauti Viešpaties surengtame pokylyje.

Pastorius Ugnius Meškas iš Zarasų bažnyčios kalbėjo apie krikštą. Jis pristatė du krikšto įvaizdžius: „Meilė yra svarbiau už žiedą, bet kai du asmenys myli vienas kitą, niekas netrukdo užsimauti žiedus, – sakė pamokslininkas. – Kitas krikšto įvaizdis – mirtis, senojo „aš“ palaidojimas kartu su Kristumi.“

Sąskrydžio metu pasikrikštijo Aistė iš Utenos, Mykolas Benjaminas iš Zarasų ir Kastytis iš Anykščių.

Laisvu laiku krikščionys maudėsi ežere, kaitinosi pirtyje, žaidė krepšinį, tinklinį, plaukiojo valtimi ar vandens dviračiais. Šeštadienio vakarą prie laužo iki pirmos valandos nakties tikintieji garbino Viešpatį. Buvo gera visiems susitikti, pabendrauti, drauge šlovinti Kristų. Aukštaičiai išsiskirstė pailsėję ir dvasiškai praturtėję. Didžiulis ačiū organizatoriams.

Nuotraukos Reginos Stundienės

Bendrinti: