.jpg)
Neapykantos žydams kurstymas, priekabiavimas ir baimė, kad juos atpažins kaip žydus, – su visu tuo šiandien tenka susidurti ES gyvenantiems žydams. Atrodo, kad padėtis blogėja, kaip nustatė ES pagrindinių teisių agentūra, atlikusi didelę pakartotinę žydų tautybės gyventojų apklausą – didžiausią tokią apklausą pasaulyje.
„Praėjus dešimtmečiams po Holokausto, Europos Sąjungą tebekamuoja šokiruojančio masto ir vis plintantis antisemitizmas, – sako FRA direktorius Michaelas O’Flaherty. – Valstybės narės turi siekti užkirsti kelią antisemitizmui ir su juo kovoti. Žydų tautybės žmonės turi teisę gyventi laisvai, nepatirdami neapykantos ir nesibaimindami dėl savo saugumo.“
Apklausos rezultatai skelbiami Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje „Antisemitizmo patirtys ir suvokimas. Antroji apklausa apie diskriminaciją ir neapykantos nusikaltimus prieš žydus Europos Sąjungoje“.
Jie atskleidžia didėjantį antisemitizmo lygį. Apie 90 proc. respondentų mano, kad jų šalyje antisemitizmas auga. Maždaug 90 proc. taip pat mano, kad tai ypač didelė problema internete, o apie 70 proc. nurodo, kad antisemitizmas yra paplitęs viešojoje erdvėje, žiniasklaidoje ir politikoje.
Beveik 30 proc. respondentų teigia susidūrę su priekabiavimu – visų pirma tie, kurie yra kitų atpažįstami kaip žydai.
Atrodo, kad antisemitizmas visuomenėje yra taip giliai įsišaknijęs, kad nuolatinis priekabiavimas tapo žydų kasdienio gyvenimo dalimi. Beveik 80 proc. respondentų apie rimtus incidentus nepraneša nei policijai, nei jokiai kitai įstaigai. Dažnai taip yra todėl, kad, jų manymu, tai nieko nepakeis.
Daugiau kaip trečdalis asmenų vengia dalyvauti žydų bendruomenės renginiuose ar lankytis žydų susibūrimo vietose, nes baiminasi dėl savo saugumo ir jaučiasi pažeidžiami. Tiek pat respondentų nurodė netgi svarstę galimybę emigruoti.
Tokie rezultatai rodo, kad valstybės narės turi skubiai imtis veiksmų. Jos turi glaudžiai bendradarbiauti su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma su žydų bendruomenėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, kad būtų pradėtos taikyti veiksmingesnės antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo priemonės.
Be kita ko, tai – aktyvesnė švietimo ir informuotumo apie Holokaustą didinimo veikla, žydų bendruomenių ir susibūrimo vietų saugumo užtikrinimas ir reguliari neapykantos nusikaltimų prieš žydus stebėsena. Reguliarūs viktimizacijos tyrimai padėtų įvertinti teisės aktų ir politikos veiksmingumą.
Be to, visos valstybės narės turėtų visiškai ir teisingai į nacionalinę teisę perkelti ES teisės aktus, skirtus apsaugoti aukas ir kovoti su rasizmu. Tai padėtų užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta derama parama, o nusikaltėliams būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos. Tai atitinkamai paskatintų nukentėjusiuosius ir liudininkus netylėti ir pranešti apie incidentus.
Rezultatai gauti iš 12 valstybių narių, kuriose, turimais duomenimis, gyvena daugiau kaip 96 proc. ES žydų. Nuo 2018 m. gegužės iki birželio mėn. surengtoje internetinėje apklausoje dalyvavo daugiau kaip 16 000 žmonių nuo 16 metų. Apklausa grindžiama 2013 m. paskelbtais pirmosios apklausos rezultatais ir nuomonėmis. 2
Daugiau informacijos žr. atsakymuose į klausimus apie apklausos rezultatus ir taikytą metodiką arba susisiekite media@fra.europa.eu / tel.: +43 1 580 30 642
Ši ataskaita parengta po to, kai CNN paskelbė savo apklausą, iš kurios paaiškėjo, kad „Europoje tebėra gajūs antisemitiniai stereotipai, o Holokausto atminimas ima blėsti“.
