Rugsėjį melskimės už mokytojus ir mokinius

Rugsėjis... Pirmasis vaizdinys, iškylantis su šiuo žodžiu, - šiek tiek išsigandęs, tačiau viltingas pirmokas su milžinišku kardeliu rankoje, kita ranka įsitvėręs į savimi pasitikintį dvyliktoką. Didesnis veda mažesnį!

Prasidedant rugsėjui, mintys pačios krypsta į tuos, kurie mokosi ar studijuoja, ir tuos, kurie anuos moko. Visiems be išimties keliami tam tikri reikalavimai, nes tai, kokie bus mokslo ir gyvenimo vaisiai laikui atėjus, priklausys ir nuo mokinio, ir nuo mokytojo.

Todėl mokytojas Paulius ragina: Ištvermingai budėkite, malda užtardami visus šventuosius ir mane, kad man atvėrus lūpas, būtų duotas žodis drąsiai atskleisti Evangelijos paslaptį <...>, kad turėčiau drąsos kalbėti taip, kaip privalau kalbėti (Ef 6, 18-19). O Patarlių knygoje skaitome, kad išmintingojo pamokymas yra gyvybės šaltinis, gelbstintis iš mirties pinklių (Pat 13, 14).

Todėl rugsėjo mėnesį melskimės:
• už mokinius: vaikus, studentus, suaugusius, kad jie būtų gabūs priimti gyvenimą teikiančias žinias ir pamokymus;
• už mokytojus: auklėtojus, dėstytojus, pamokslininkus, kad būtų išmintingi, gabūs mokyti ir mylėtų savo mokinius;
• už švietimo sistemą Lietuvoje: ministrę Audronę Pitrėnienę, Švietimo ministeriją, nacionalinį egzaminų centrą ir atsakingus asmenis, kad Dievo valia vyktų pokyčiai.

Pranašų parašyta: „Ir visi bus mokomi Dievo.“ Todėl, kas išgirdo iš Tėvo ir pasimokė, ateina pas mane“ - sakė Jėzus (Jn 6, 45).
 
Kiek daug atiduota į mokytojo rankas!