Advento metu esame kviečiami bei raginami savo mintis sutelkti į dvasines tiesas. Artėja labai didelė šventė – Jėzaus Kristaus gimimo minėjimas. Turbūt dažną kartą ruošiantis šventei ir ieškant dovanų artimiesiems nelieka laiko dėmesingai pagalvoti, kodėl Dievas Sūnus gimė šiame pasaulyje, kodėl Kūrėjas įsikūnijo ir tapo kaip vienas iš Jo kūrinių. Atidžiau apie tai pamąstyti trukdo samprotavimai, jog Naujajame Testamente užrašyta Kristaus gimimo istorija iš tiesų nėra istorinė tikrovė, ir pasakojimas apie tvarte gimusį žmonijos Gelbėtoją – tai tik graži pasaka, sukurta paguosti gyvenimo nuskriaustus žmones.
Naujojo Testamento autoriai užrašė ne prasimanytą pasaką, bet savo gyvenimo patirtį. Jėzus iš Nazareto buvo realus jų sutiktas asmuo. Jie suprato ir buvo įsitikinę, jog tas žmogus yra senųjų Izraelio tautos pranašų skelbtasis Dievo tautos karalius. Tačiau juos neįsivaizduojamai sukrėtė Jėzaus nukryžiavimas. Nė vienas iš jų nesitikėjo tokios Mokytojo gyvenimo baigties, nes laukė Izraelio valstybės atstatymo ir savaip įsivaizduotos Dievo karalystės. Jie dar nebuvo supratę, ką reiškė Jono Krikštytojo pasakyti žodžiai, kuriuos išgirdo pirmą kartą pamatę Jėzų: Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę! (Evangelijos pagal Joną 1 skyriaus 29 eilutė).
Jėzus gimė tam, kad atneštų tokią laisvę, kokios mes nesugebame įsivaizduoti. Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į širdį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli (apaštalo Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 2 skyriaus 9 eilutė). Mums atrodo, kad būtų nepaprastai puiku, jeigu žmonės nebesirgtų ir gyventų laikydamiesi Dešimties Dievo įsakymų, jeigu nebebūtų karų, stichinių nelaimių ir skurdo. Tačiau mes nesuvokiame, ką reiškia būti išvaduotiems iš melo vergystės ir kiek kainuoja galimybė stoti tiesos akivaizdoje. Mums patinka melas, kad savo jėgomis galime būti geri žmonės ir patys išspręsti gyvenime iškylančias problemas, o ateityje dėl vis didesnių mokslo pasiekimų gal net tapti nemirtingi. Nemirtingumo troškimas yra mūsų širdyse, tačiau mums į širdį neatėjo, jog Kristus gimė, gyveno, mirė ant kryžiaus ir prisikėlė iš mirusiųjų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė).
_64x64_9de.jpg)
