„Aš Esu...“

Kiekvienas nuoširdus žmogus norėtų pažinti Dievą. Tiesa, tokio noro priežastys ir tikslai dažniausiai skirsis, neretai bus paveikti konrečių gyvenimo situacijų, amžiaus ir t. t. Tačiau jei tik žmogus daro prielaidą, kad Dievas yra, jis sieks sužinoti, pažinti, kas ir koks Jis yra. Šiandien mums prieinama pati įvairiausia informacija apie žmonijos istorijoje susiformavusias ir praktikuojamas Dievo pažinimo koncepcijas. Krikščioniška tradicija aiškiai ir tvirtai moko, jog vienintelis asmuo žemėje, apreiškęs Dievą, yra Jėzus iš Nazareto. Pirmųjų krikščionių bažnyčių vadovai mus patikina, jog šis Jėzus tikrai yra neregimojo Dievo esybės tikslus atvaizdas (Kol 1, 15; Hbr 1, 2-3).

Evangelijos, perduodančios mums Jėzaus gyvenimo istoriją, liudija Jį tarus tokius žodžius: Jei pažintumėte mane, pažintumėte ir mano Tėvą (t. y. Dievą) (Jn 8, 19). Galėtume pagalvoti, jog pirmiesiems Jėzaus mokiniams buvo bepigu - jie savo akimis žvelgė į gyvą Dievo atvaizdą. Tačiau... nieko nematė: Jau tiek laiko esu su jumis ir vis dar manęs nepažįstate? Kas matė mane, matė Tėvą! (Jn 14, 9). Vadinasi, ne Jėzaus išorė turėjo liudyti apie apsireiškusį Dievą, bet kažkas kita! Turbūt tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl nei Evangelijose, nei apaštalų raštuose nerandame nė menkiausios užuominos apie Jėzaus iš Nazareto išvaizdą. Tai kas gi mums Jį ir Dievą apreiškia? Visų pirma Jis ragina (pa)tikėti Jo žodžiais (bent jau dėl Jo darbų) (Jn 14, 11).

Taigi pats Jėzus apie save sakė: Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane (Jn 14, 6). Šiame straipsnyje ir apmąstykime šią vieną iš daugelio, tačiau bene turtingiausią Jėzaus ištarmių apie save. Taip tiesiai ir aiškiai nėra pareiškęs joks kitas didžiųjų pasaulio religijų atstovas. Induizme nesunku pasiklysti tarp dievų ir jų inkarnacijų bekraščių sąrašų, visgi bylojančių, jog visi keliai veda pas dievą; islame ir judaizme nuvargsime eidami nesibaigiančiais įstatymų takais ir takeliais; Buda pats mokė, jog jis nėra kelias, bet tik į jį rodo; o štai Jėzus sako: „Aš esu kelias.“

Kelias

Dievas prabyla žmogui apie save įvaizdžiu. Ką mums reiškia kelias? Turbūt pirmiausia kyla mintys apie kelionę, kurios metu iš kur nors išeinama ir kur nors einama. Tad kone reikšmingiausia asociacija, kalbant apie kelią, būtų „judėjimas“.

Tai štai, Jėzus pašaukia į kelią, į kelionę, - kaip ir kiekvienas kelias žemėje, nusidriekiantis prieš mūsų akis, tarsi siūlo ir kviečia keliauti, žada vienokių ar kitokių iššūkių, nuotykių ir pasikeitimų. Jeigu nėra kelio, arba jei jis neįžvelgiamas, kyla nerimas: ar nepasiklysta? Ar bebus pasikeitimų? Kaskart, kai žmogui atsiveria perspektyva palikti savo „senąją vietą“ ir keltis kiton, Dievas, tarytum kelias, yra prisiartinęs labai arti (Pr 12, 1).

Iš kokių gi „vietų“ ir į kur Dievas kviečia kelionėn kiekvieną šios žemės gyventoją?
Iš nuodėmės - į teisumą. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.
Iš nevilties - į viltį. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.
Iš baimės - į pasitikėjimą. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.
Iš pykčio - į atleidimą. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.
Iš neapykantos - į gailestingumą. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.
Iš tuštybės - į prasmę. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.
Iš depresijos - į džiaugsmą. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.
Iš tamsos - į šviesą. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.
Iš mirties - į gyvenimą. Koks tas kelias? Atgaila ir tikėjimas.

Atgaila prasideda pripažinimu, kokioje „vietoje gyvenama“, išpažinimu Dievui ir tęsiasi gręžimusi nuo šios „vietos“ į (pasi)tikėjimą Dievo gailestingumu išteisinimui bei amžinojo gyvenimo dovana, ir atbaigiama nuolatiniu veržimusi į Jo karalystę.

Neretai nutinka, jog Dievas „prisiveja“ žmogų, kai šis jau nebemato jokio kelio. Pakvietęs jį palikti savo „seną vietą“ ir paraginęs kelionėn, Jis rodo į aiškų jos tikslą. Kai tik žmogus nusprendžia ir pakyla, kartais nė nežinodamas, kur einąs - mat niekad dar nėra ten buvęs, jis atsiduria tiesiog Dievo glėbyje. Mat tas Kelias ir yra pats Dievas. Keliaujantis žmogus yra Kelyje, t. y. Dieve.

Pats didžiausias Dievo troškimas labiausiai Jo išaukštintam ir žemiausiai kritusiam kūriniui - kad šis išgirstų Jo balsą, paliktų savo tamsumų buveines ir keltųsi į šalį, kurioje nebebus jokio prakeikimo. Todėl Dievas žmogui yra Kelias.

Tiesa

Kaip pažinti Dievą, kaip Tiesą? Jėzus teigė - „Aš esu tiesa“, bet tiesa šiandieninėje kultūroje yra laikoma vienu reliatyviausių dalykų! Atsakymas būtų toks: Tai įmanoma, tik pažinus Jį, kaip Kelią! Išėjus į kelią  „įeinama į Dievą“. Kelias veda į pokyčius. Dabar už nugaros paliekama tai, kas buvo laikoma vienintele tikrove, t. y. tiesa. Dažnai sakoma: „Ech, toks yra gyvenimas!“ Suprask - yra taip, kaip yra, ir nieko čia nebepakeisi. Tačiau ištvermingai einant Keliu, pradedi matyti ir tikslą - kitokią tikrovę. Ir tai, kas prieš iškeliaujant buvo priimama kaip tiesa, pradeda atrodyti kaip melas. Ir kuo narsiau žmogus veržiasi į kelionės tikslą (Mt 11, 12; Lk 16, 16), tuo aiškiau išvysta kitokią tikrovę - tikrą tiesą.

Pažinti Tiesą - tai pamatyti / įtikėti, kad mūsų vidinis pasaulis (visų pirma!) gali būti kitoks, nei prieš išeinant į Kelią. Pažinti Tiesą - tai pažinti kitokią realybę. Tiesa - tai, kas tikra, kas buvo ir išliks per amžių amžius. Todėl pažinti Tiesą reiškia pažinti tikrąjį Dievą, kuris vienintelis yra amžinas.

Melas - tai, kas sufalsifikuota, netikra. Tai yra laikina, mat anksčiau ar vėliau bet kokia jo forma demaskuojama, todėl tai pasmerkta žlugimui.

Gyvenimas

Kaip pažinti Dievą, kaip gyvenimą? Tik išėjus į Kelią ir pažinus kitokią tikrovę - Tiesą! Tik nusimetus tamsos pančius, iš šešėlių išėjus į šviesą ir apsivilkus Kristumi - Dievo žodžiu, pradedama gyventi, patirti, suprasti ir tikrąjį Gyvenimą. Juk yra išeita iš baimės, tuštybės, pykčio, pavydo, pagiežos, tamsos ir nevilties šalies į teisumo, ramybės ir džiaugsmo karalystę.

Gyvenimo niekada nesuteikia joks išorinis dalykas, netgi žmogaus kūnas (Jn 6, 63). Jis teka iš širdies. Todėl ir buvo pasakyta: Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė (Pat 4, 23).

Dievas žmogui yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.

Jėzus kalbėjo įtikėjusiems Jį: „Jei jūs pasiliekate mano žodyje (KELYJE), iš tiesų esate mano mokiniai; ir jūs pažinsite tiesą, ir TIESA padarys jus laisvus (GYVENIMAS)“ (Jn 8, 31-32).