.jpg)
Mūsų mokytojas ir Viešpats, paprašytas pamokyti melstis, dovanojo visų laikų savo sekėjams ‚maldų maldą‘, sutrumpintai vadinamą „Tėve mūsų“. Kviečiu šį mėnesį pasinerti į gilius ir neišsemiamus šios krikščioniškosios ‚mantros‘ lobynus ir melstis:
- ... Teesie šventas Tavo vardas – garbinkime Jo Šventą vardą, medituokime apie Jį; leiskime savo dvasiai plėstis ir vis sąmoningiau priimti Jį tokį, koks Jis yra – visų pirma nepanašų į nieką šioje žemėje, tada amžiną, t. y. visada esantį ir niekada nesikeičiantį, visada pilną jėgos, meilės, gailestingumo bei malonės ir galiausiai – kaip vienintelį visos mūsų būties šaltinį;
- Teateina Tavo karalystė, tebūna Tavo valia... – melskime, kad Jo karalystė ateitų į mūsų ir artimo širdį ir tirkime, kur iš tiesų yra mūsų lobis – čia, žemėje, ar dangaus karalystėje? Maldavimo valandą lenkime savo širdis amžinybės šlovės link; prašydami Jo valios būkime sąžiningi ir stenkimės atpažinti, kiek dar pasiliekame vietos savo nuomonei, savo valiai;
- Kasdienės duonos duok mums šiandien – pabandykime prašyti tik šiai dienai – kas dieną, visiškai nusimesdami rūpestį dėl rytdienos; vis tirkime, o kokios gi duonos šiandien man išties labiausiai reikia? Kokia duona man naudingiausia, kokia brangiausia?
- Atleisk mums, kaip ir mes atleidžiame ir nevesk mūsų į pagundą – nuoširdžiai nusižeminkime prieš Tą, prieš kurį nė vienas nesame švarus ar tobulas, gailėkimės dėl savo silpnumo ir tamsumo, kad būtume Jo nuplauti. Kasdien vis iš naujo peržiūrėkime mums prasikaltusiųjų sąrašą ir pateikime jį Tėvui pasirašytą – „dovanota“; prašykime, kad saugotų mūsų širdis nuo pagundų ir sąžiningai patys sau pripažinkime, kiek nuoširdžiai Jo prašome gelbėti mus nuo viso pikto.
